Už projektą priėmimo stadijoje balsavo 63, susilaikė 24, prieš balsavo 5 parlamentarai.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), tokiais pakeitimais sprendžiama problema, iškilusi prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus siūlymą pensijų priemokų dydžius sieti su praėjusių metų minimalių vartotojų poreikių dydžiu (MVPD).
SADM teigimu, 2024 m. valstybės biudžete priemokoms, apskaičiuotoms pagal 2023 m. MVPD, siekusį 354 eurus, išmokėti numatyta 29 mln. eurų, bet taikant šių metų MVPD kuris siekė 446 eurus, papildomai reikia 56 mln. eurų.
Todėl „Sodros“ pajamų perviršis, kurio neprireiks fondo išlaidoms padengti, bus panaudotas socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo bei invalidumo pensijų priemokoms finansuoti. Taip, kaip rašoma įstatymo projekte, bus užtikrintas nepertraukiamas pensijų priemokų mokėjimas.
Ministerija pabrėžia, kad šis projektas skirtas spręsti specifinę, 2024 m. iškilusią problemą, o ateityje toks „Sodros“ lėšų panaudojimas kitiems tikslams nebūtų galimas.
Visgi, opozicija neigiamai vertina tokią iniciatyvą, nes mano, kad tokio precedento sukūrimas ateityje mažintų šalies galimybę didinti pensijas.
Visgi SADM laikosi pozicijos, kad norint panaudoti „Sodros“ lėšas kitiems tikslams, reikia gauti fondo tarybos ir Seimo pritarimą. Tikimasi, kad ateityje nei viena iš šių institucijų nepritartų šių finansų panaudojimui kitiems tikslams.
Kaip rašoma projekte, dabartinis pensijų priemokoms numatytas finansavimas bus pilnai panaudotas dengiant 2024 m. gegužės mėnesį.
„Sodros“ patirtos išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto po dviejų metų. Tad, kaip rašoma SADM parengtame aiškinamajame rašte, fondui lėšos būtų grąžinamos 2026 m.
Kaip rašoma įstatymo projekte, neužtikrinus reikiamo finansavimo bus sutrikdytas pensijų priemokų mokėjimas apie 150 tūkst. gavėjų. Pastebima, kad pensijų priemokų gavėjų grupė yra viena iš labiausiai pažeidžiamų ir šie asmenys dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės negalės patys apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų.
