Lietuvos gyventojų finansinė elgsena sparčiai kinta. Kelerius metus iš eilės gerėję žmonių lūkesčiai darosi vis pesimistiškesni – vis mažiau tikimasi sutaupyti, o ketinimai leisti pinigus brangiems daiktams – neslopsta.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tokį motyvacijos taupyti sumažėjimą pirmiausia lemia vis dar kylančios dažniausiai vartojamų prekių ir paslaugų kainos, taip pat padidėjęs nestabilumas modernių taupymo priemonių rinkose.
„Kylant kainoms, gyventojai vis dažniau pasirenka leisti pinigus vartojimo reikmėms, nes nebetiki, kad pavyks išvengti santaupų nuvertėjimo“, – sakė J. Varanauskienė. Pasak ekspertės, esant tokioms aplinkybėms ir lūkesčiams, žmonės daugiau išleidžia ir savų, ir skolintų pinigų, už juos įsigydami brangių prekių ir taip galbūt tikėdamiesi apsisaugoti nuo infliacijos įtakos.
„Kuo greičiau išleidus pinigus, dar nereiškia, kad pavyks „apgauti“ infliaciją. Visuomet reikia įvertinti, ar daiktai, kuriuos įsigyjame, bus naudingi, ar jie brangs ne lėčiau, negu didės bendras kainų lygis“, – teigė J. Varanauskienė.
Pasak ekspertės, skolintis vartojimo reikmėms galima tik tinkamai įvertinus savo būsimas pajamas: realų (įvertinus infliaciją), o ne nominalų jų padidėjimą ateityje. Pasak jos, labai svarbu, kad įmokos už vartojimo paskolas neviršytų penktadalio šeimos pajamų, o visos įmokos už paskolas – ne daugiau kaip 40 proc. šeimos pajamų.
Nors įprastos taupymo priemonės šiuo metu nepadeda apsaugoti santaupų nuo infliacijos, pasak SEB banko ekspertės, dėl nestabilios situacijos pasaulio finansų rinkose šiuo metu nėra itin palankus metas pradėti investuoti žmonėms, kurie neturi jokios investavimo patirties.
„Tada, kai yra realus didesnių ar mažesnių korekcijų pavojus, nepatyrusiems investuotojams gali būti labai sunku emociškai sutikti su neigiamais investuoto turto pokyčius, todėl sprendžiant, kur laikyti santaupas, patartina rinktis konservatyvesnes lėšų kaupimo formas“, – sakė J. Varanauskienė. Taip pat atsargiau sprendimus turėtų priimti tie, kas planuoja investicijas ne daugiau kaip dvejiems metams (ir tai yra vienintelis jų turtas), ir tie, kas apskritai neturi jokio aiškaus investavimo plano.
Pasak ekspertės, pagrindinės asmeninių finansų valdymo taisyklės galioja ir šiais didėjančių kainų laikais. „Pinigų atsarga nenumatytiems atvejams yra būtina, tegul ir tam tikra prasme nuostolinga, o trumpalaikiai pokyčiai finansinių priemonių rinkose neturėtų sujaukti ar nutraukti ilgalaikių taupymo planų“, – pabrėžė J. Varanauskienė.
