Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo komentara dėl Lietuvos bankų kovo mėnesio rodiklių:
Kovo mėnesio duomenys iš esmės patvirtino keletą mėnesių vyraujančias tendencijas – privačių asmenų indėlių sąskaitos pildėsi, o paskolų portfelis traukėsi. Tiesa, kovą stabilizavosi situacija šalies bendrovėse – tai rodo kiek padidėjusi juridinių asmenų indėlių iki pareikalavimo suma.
Bendra paskolų suma dar kiek susitraukė, tačiau portfelio mažėjimą iš esmės lėmė daugiau nei milijardu litų sumažėjęs paskolų Finansinės grupės įmonėms (bankų antrinėms įmonėms) portfelis. Kiti paskolų rodikliai, palyginti su vasariu, iš esmės nekito.
Bendras indėlių portfelis kovo mėnesį, palyginti su vasariu, sumažėjo 312, 5 mln. litų, tačiau didžiąją dalį portfelio praradimų sudarė bankuose laikomos valdžios institucijų, valstybės ir savivaldybės įmonių lėšos. Didžiausias augimas – beveik 238 mln. – fiksuotas įmonių einamosiose sąskaitose, tačiau juridinių asmenų terminuotieji indėliai ir toliau mažėjo. Per kovą jų suma susitraukė 192 mln. litų ir siekė 5,093 mlrd. litų.
Gyventojai toliau pildė tiek einamąsias, tiek terminuotųjų indėlių sąskaitas. Indėlių iki pareikalavimo suma per mėnesį padidėjo 14,685 milijono, o depozitų – 10,672 mln. litų. Kovo pabaigoje gyventojai bankų sąskaitose laikė 23,786 mlrd. litų.
Kovą paspartėjo bendrojo paskolų portfelio traukimosi procesas, tačiau didžiausią įtaką tam turėjo sumažėjusi paskolų pačių bankų antrinėms įmonėms apimtis. Bendra paskolų suma sumažėjo 1,672 mlrd. litų iki 68,839 mlrd.
Kovą nefiksuota pastebimų pokyčių būsto paskolų rinkoje. Per mėnesį naujų būsto paskolų sutarčių pasirašyta už 74,528 mln. litų (vasarį - 78,123 mln.). Vartojamųjų paskolų sutarčių pasirašyta už 23,778 mln. litų ir šis rodiklis beveik nesiskyrė nuo vasario mėnesį fiksuoto (21,134). Nepaisant nežymaus padidėjimo, šis rodiklis išlieka santykinai labai mažas.
Galima konstatuoti, kad bankų rodikliai kovą atspindėjo šalies ūkyje vyraujančias nuotaikas – netikrumą ir atsargumą. Pradėjus veikti Vyriausybės įgyvendinamos ekonomikos gaivinimo priemonėms, vyraujančios tendencijos turėtų keistis. Tačiau padidėjęs neveiksnių paskolų kiekis ir blogėjančios kai kurių sektorių perspektyvos vers bankus ir toliau elgtis konservatyviai.
