Pasak jo, 2020 metų birželį į „EG Ehitus“ sandėlius iš Rusijos oligarchų valdomos „ChelPipe“ grupės gamyklos „Eterno“ atkeliavo devyni jungiamųjų dujotiekio detalių kroviniai, o alkūnių, trišakių ir kitų dalių plieno markė, diametrai ir kitos savybės sutampa su sumontuotomis GIPL.
Buvęs Estijos bendrovės vadovas Ahto Aruvalis sako, kad pagrindinė GIPL rangovė „Alvora“ iš „EG Ehitus“ įsigijo „Balticconnector“ projektui skirtų detalių likučius.
Tuo metu buvę ir esami „Alvoros“ vadovai tikina, kad statant dujotiekį detalės iš Estijos įmonės nebuvo įsigytos.
„15min“ kalbintų ekspertų teigimu, tuo metu regione, be GIPL, nebuvo jokio kito projekto, kuriam reikėtų tiek ir tokios specifikacijos dujotiekio detalių. „Balticconnector“ buvo baigtas dar 2019 metais.
Be to, anot ekspertų, jeigu „EG Ehitus“ ir pardavė detales „Alvorai“, tai negalėjo būti „Balticconnector“ likučiai – šiame dujotiekyje naudotos kitos specifikos detalės nei GIPL.
Neplaninį patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praėjusį penktadienį įpareigojo GIPL užsakovę Lietuvos dujų perdavimo bendrovę „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. Tarybos vadovas Renatas Pocius patvirtino, kad ant sertifikavimo trūkumų turėjusių detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos.
VERT taip pat konstatavo, kad „Amber Grid“ netinkamai organizavo ir atliko GIPL techninę priežiūrą jo montavimo metu, o bendrovės paskirti techniniai prižiūrėtojai neužtikrino statybos produktų, įrenginių kokybės ir kontrolės.
GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.
