2011 metais visi prognozuoja BVP augimą, pirmiausia dėl eksporto. Pramonės ir transporto metinis pardavimas du ketvirčius iš eilės augo 20 proc. Tačiau transportas didina savo pelningumą, o pramonėje sąnaudos jau pradeda viršyti pajamų augimą.
Šiemet kaip niekad pasijuto sezoniškumas. Didžiausias teigiamas metinio pardavimo augimo pokytis ir darbuotojų skaičiaus augimas buvo statybos šakoje. Aišku, reikia susitarti, ką vadinti augimu – čia pardavimas nesiekė net 2005 m. trečiojo ketvirčio lygio.
Ekonomikai atsigauti trukdo du „kamščiai“ – apyvartinių lėšų stoka ir maža vidaus paklausa, kuri atsigaus tik tada, kai Lietuvoje vėl bus pradėta investuoti.
2010 m. pradžioje daugiau investuojama buvo tik elektros, dujų ir garo tiekimo įmonėse. Trečiąjį ketvirtį investicijų „lokomotyvu“ tapo vandens tiekimo ir nuotėkų valymo šaka. Ji lėtai traukė į priekį visą mokėjimų grandinę.
Per kelerius metus pasikeitė investavimo į materialų turtą struktūra – 2010 m. daugiau kaip 60 proc. statybų užsakymų buvo iš valstybės sektoriaus (2008 m. 9 mėn. – tik 40 proc.). Jei būtų pajudėjusi būsto renovavimo programa, statybos augimas būtų žymiai didesnis.
Vienintelė ūkio šaka, reinvestavusi visą ilgalaikio turto nusidėvėjimą, buvo transportas. Palyginti su piku, lizingo būdu įsigyto turto suma sumažėjo 9 kartus. Iš dalies lizingo nišą pradėjo užimti transporto priemonių pardavimo įmonės.
Lietuvos investicijų srautai per 2010 m. 9 mėnesius kol kas išliko neigiami. Įplaukos iš užsienio buvo daugiausia valstybės skolinimasis (apie 6 mlrd. litų), o išlaidos – pinigų grįžimas į užsienį (daugiau kaip 7 mlrd. litų, iš jų bankai – 5 mlrd. litų). Tiesa, dar šiemet lyginamieji rodikliai pagerės, nes 2009 metų pabaigoje bankai formavo 1,5 mlrd. litų neigiamų reinvesticijų.
Paskelbti teigiami trečiojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenys. Lietuvos įmonių balansai rodo, kad vietoj dividendų išėmimo trečiąjį ketvirtį prasidėjo kapitalo grįžimas.
Trečiasis ketvirtis buvo išskirtinis tuo, kad atsargų apyvartumas (su visais nelikvidžiais) jau tapo greitesnis nei prieš dvejus metus.
Trumpalaikio turto sumos šiemet įmonėse augo tris ketvirčius iš eilės. Šis augimas antrąjį ketvirtį buvo finansuojamas tiekėjų prekiniais kreditais, tačiau III ketvirtį tiekėjų atidėjimų suma sumažėjo.
Vis dar sunkiai prieinamas lieka kreditų draudimas, faktoringas. 2011 metais šie finansavimo instrumentai turėtų pradėti veikti. Kol kas tiekėjams lieka drąsiau prisiimti pirkėjų riziką.
Paprastai atsiskaitymų sunkumai siejami su tuo, kad trūksta pinigų. Krizės pradžioje per metus pinigų junginys P1 (grynieji pinigai apyvartoje ir indėliai iki pareikalavimo) sumažėjo 23 proc., o pinigų P2 (su terminuotais indėliais iki 2 metų) sumažėjo 10 proc.
Tačiau šiemet vyksta sunkiai paaiškinami dalykai: nors pinigų apyvarta sulėtėjusi, pinigų junginys P2 nuo liepos kas mėnesį siekia visų laikų rekordus. Grynųjų pinigų kiekis apyvartoje nuo sausio iki lapkričio išaugo net 10 proc., o vienadienių indėlių – 29 proc. (jų sumos jau turėtų viršyti 2007 m. gruodį pasiektą rekordą). Ir niekas nesistengia investuoti tų pinigų: terminuotų indėlių sumos mažėja visus 2010 metus ir sumažėjo 8 proc.
2011 metų 1 ketvirčio BVP augimas bus dar gana žemas, nes bus išjungtas „sezoninis domkratas“, o šilumos tiekimo įmonių rezultatai gali būti prastesni dėl kainų žirklių. Gerai, kad tuos rezultatus sužinosime, kai jau sulauksime pavasario, ir tai rūpės tik kaip pernykštis sniegas.
