Ekonomikos analitikas profesorius Rimantas Rudzkis teigia, kad pasaulio rinkos atsigauna, bet analitikų prognozės nėra vienareikšmės. Vieni neatmeta recesijos pasikartojimo, ypač nerima kelia šalių biudžetų deficitai, skolos.
Geros naujienos
Geros naujienos — auga eksportas, kurį skatina atsigaunančios pasaulio rinkos, mažos palūkanų normos mažos, valstybė palyginti pigiai skolinosi.
„Panašu, jog pradės atsigauti ir kreditų rinka. Bankai jau pradeda kovą dėl klientų, o pats paprasčiausias būdas atgaivinti verslą — duoti jam pinigų.“
Grėsmės
„Vyriausybė nepasimokė iš krizės, — teigė profesorius. — Gal ji buvo per maža, kad būtų iš esmės pertvarkytas viešasis sektorius, pakeista verslo aplinka. Kaip turėjome 150 verslą kontroliuojančių institucijų, taip ir turime. Teritorijų planavimo įstatymas iš esmės nekeičiamas. Biudžeto reformų — nė su žiburiu nematyti.“
Reformų artimiausiais metais nė nebegalima tikėtis, nes „politikai pereina į rinkimų fazę“.
Šiais metais prognuozuojama rekordinė emigracija — iš šalies iki metų galo, skaičiuojama, išvyks 60 tūkstančių žmonių.
Dabar išvyksta kvalifikuoti darbuotojai, kurių mūsų darbdaviai jau sunkiai randa. O kvalifikuotos darbo jėgos stygius šalį daro nepatrauklia investuotojams.
Be individualių įmonių, analitiko duomenimis, šalyje dabar dirba 900 tūkstančių žmonių, iš jų 300 tūkstančių — biudžeto finansuojamose šakose ir tik 600 tūkstančių lemia šalies BVP kūrimą.
„Jeigu kasmet po 60 tūkstančių išvažiuos iš Lietuvos, patys skaičiuokite, kas bus. Pramonininkai darys žygius atidaryti imigrantų srautą. Bet talentingiems, kvalifikuotiems imigrantams Lietuva bus tik tarpinė stotelė.“
Pavyzdžiai
R. Rudzkis teigia, kad Lenkija išvengė krizės, nes leido smukti savo valiutai, suaktyvino eksportą ir išsaugojo darbo vietas, mes susiaurinome gamybą, sumažinamome darbo vietų.
„Estai supaprastino mokestinę sistemą, ten žemas korupcijos lygis, jie moka kurti strateginius planus, dėl kurių sutaria pozicija ir opozicija. Lemia ir nacionalinis charakteris — estai profesionalūs žmonės. Be to, pas mus neatsirado šalto racionalaus lyderio.“
Lietuvą ištraukti gali tik eksportas, papildomos pajamos iš išorės, nes vidaus rinkoje yra visiškas sąstingis.
„Nelabai suprantu, dėl ko apie Lietuvą reikėtų rašyti istorijos vadovėlius, kaip tvirtina premjeras? 2010 metais valstybės biudžeto deficitas bus 7— 8 procentų BVP. Estijos biudžeto deficitas — tik 1,7 procento BVP. Štai apie ką reikėtų rašyti vadovėlius.“
Apie investicijas
Pagal investicijas vienam gyventojui Lietuva yra paskutinė Europos Sąjungoje.
Investuotojai, kai mato, kad valstybės biudžeto deficitas yra didelis, nepasitiki jos mokestine politika. Analitaikas prognozuoja, kad šalis gali kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą, o šis diktuos didinti mokesčius.
Lietuvoje tik 17 procentų BVP skiriama investicijoms. Iš jų tik 3,7 procento — naujoms technologijoms.
Lietuvos skolos, R. Rudzkio teigimu, 2009 metais sudarė apie 30 procentų BVP, dabar — 35 procentus, metų gale gali būti apie 39 procentai, kitais metais — 45 procentai.
„Bet esmė yra ne tiek skolų dydis, o kiek jos kainuoja. Jeigu palūkanų norma kils iki 10 procentų, tai kitais metais vien už skolas reikės kloti 4 procentus BVB. Tuo tarpu biudžeto pajamos sudaro 14— 15 procentų BVP.“
Ko reikėtų?
Lietuvą ištraukti gali tik eksportas, papildomos pajamos iš išorės, nes vidaus rinkoje yra visiškas sąstingis. Reikia didinti savo konkurencingumą. Dabar pagal konkurencingumo rodiklius Lietuva tarp 133 pasaulio šalių pagal valstybės lėšų švaistymą yra 117, Estija, pavyzdžiui, — 49. Pagal verslo reguliavimą Lietuva yra 115, verslo aplinką — 124, protų nutekėjimą — 110.
„Krizei ištikus, pinigų buvo per maža, išlaidas reikėjo karpyti, bet kai kur jas reikėjo ir didinti, kad paskatintų ekonomiką. Buvęs finansų ministras Algirdas Šemeta prieš mokestinę reformą garsino: “Jeigu nieko nedarysime, biudžeto deficitas bus 5 procentai BVP“. Dabar yra 9 procentai. Tai gal nieko ir nereikėjo daryti?“
