Vienas didžiausių Lietuvoje bankų – „Swedbank“ – prognozuoja, kad kilti iš krizės Europa pradės po dvejų trejų metų.
O Lietuvos ekonomikos augimas, šaliai pradėjus atsigauti, vėl bus didesnis nei kitų ES valstybių.
Tiesa, Prezidentei užsiminus, kad Lietuvos verslui būtų gerai užsitikrinti pakankamą bankų skolinimą, „Swedbank“ vadovas sako čia taikantis atsakingo tėvo politiką: klientai raginami galvoti, ar jų poreikiai tikrai ne per dideli, praneša LTV „Panorama“.
Nuo recesijos Baltijos šalyse vieno labiausiai iš visų bankų nukentėjusio banko vadovas sako, kad „Swedbank“ ir toliau Lietuvoje planuojantis ilgalaikį darbą. Anot jo, džiugu matyti, kaip jau tvarkosi Estija, ir tikimasi, kad tai pozityvų efektą duos ir Lietuvai bei Latvijai.
Bankininkas net viliasi, kad po krizės atsigavusi Lietuva vėl augs greičiau nei kitos ES šalys. Optimizmo esą suteikia ir neblogas paskolų ir indėlių balansas. Taigi su Prezidente „Swedbank“ vadovas aptarė ne tik pernykštį jų susitikimą Švedijoje.
„Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos augimui nepaprastai didelės svarbos turi stabiliai ir atsakingai veikianti bankų sistema, bankų sektorius, kuris užtikrina pakankamus kreditus, kreditinius išteklius šalies ūkiui atsigauti“, – sakė Linas Balsys, Prezidentės atstovas spaudai.
Tačiau bankininkas sako, kad kol kas svarbu likti susikaupusiems ir nepulti atsipalaiduoti, nes sunkmetis dar nesibaigė. O sprendžiant, vėl aktyviai skolinti ar ne, esą siekiama laikytis atsakingo tėvo pozicijos: besiskolinantieji mokomi protingai skaičiuoti, ar jiems tikrai reikia tiek pinigų, ar bus iš ko grąžinti paskolą praradus pajamas.
„Turiu penkis vaikus. Kai vykstame atostogų, turiu du pasirinkimus. Galiu pirmą dieną jiems duoti po 5 ar 10 eurų. Jie visą savaitę galvoja, ką pirkti, ir penktadienį apsisprendžia. Paprastai išleidžia po 7,5 euro, po 2,5 sutaupo. Aš laimingas ir jie laimingi. Bet jeigu pirmą dieną pinigų pamirštu duoti, jie kasdien tampo už skverno ir galiausiai duodu daugiau. Mano savaitės nuostolis būna apie 20 eurų, aš nelaimingas ir jie nelaimingi, nes galbūt galėjo gauti dar daugiau. Supratote metaforą?“, – kalbėjo Michaelis Wolfas, Švedijos „Swedbank“ vadovas.
Anot bankininko, krizė būtent ir kilo dėl to, kad rinką užplūdo per daug pinigų, o žmonės buvo labiau linkę juos leisti, atsakomybę užsikraunant kam nors kitam. Ūkis esą negali kliautis vien paskolomis.
„Mes visada privalome galvoti iš kliento pusės: ar jie gauna turiningus, tvarius pasiūlymus, ar jiems tikrai reikia tiek pinigų pasiskolinti, ar jie galėtų išgyventi, jeigu prarastų darbą“, – sakė M. Wolfas.
Be to, bankininkai prognozuoja, kad norinčiųjų skolintis vėl pasipils negreitai, manoma, kad maždaug po metų.
Irma Janauskaitė, LTV „Panorama“
