Vilniuje viešintys Baltijos šalių susisiekimo ir transporto ministrai anksčiau antradienį pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo sutarė kartu derėtis, kad būsimoje bendrijos finansinėje perspektyvoje būtų numatyta daugiau lėšų kariniam mobilumui svarbios geležinkelio vėžės nuo Estijos iki Lenkijos projektui.
„Taip, esame padarę klaidų regione, bet, jeigu to finansavimo nebus, visa našta, milijardai eurų kris ant nacionalinių valstybių pečių ir tokių sumų biudžetai tiesiog nepaveš“, – žurnalistams antradienį kalbėjo G. Paluckas.
Premjero teigimu, trūkstant finansavimo, bendrijos šalims narėms gali tekti mažinti planuojamos strateginės infrastruktūros apimtis.
Anksčiau skelbta, kad „Rail Balticos“ projektui užbaigti iki 2030 metų Baltijos šalims reikia papildomų 10 mlrd. eurų, Lietuvai – 4 mlrd. eurų.
Todėl, pasak G. Palucko, pokalbiuose su Europos Komisijos (EK) ir valstybių narių vadovais prašoma paramos derantis dėl ateinančios naujos europinio biudžeto finansinės perspektyvos, lėšų infrastruktūros projektams būtų numatyta pakankamai.
„Kalbant apie infrastruktūrą plačiąja prasme – tiek energetinės, tiek susisiekimo – tai turbūt vienas didžiausių ir svarbiausių uždavinių Lietuvai, visoms valdžios grandims suderėti ir sutarti, jog ateinančioje daugiametėje finansinėje perspektyvoje pinigų būtų ir būtų tiek, kad užtektų tuos projektus įgyvendintume“, – tikino Vyriausybės vadovas.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
