„Maximos“ duomenimis, šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu 2016-ųjų mėnesiu, bendra alkoholio prekyba parduotuvėse sumažėjo 14 procentų. „Norfos“ tinklo parduotuvėse alkoholinių gėrimų šiemet parduota 10 proc. mažiau.
Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo Lauryno Vilimo, tokio alkoholio prekybos pokyčio buvo galima tikėtis dėl didėjusių akcizų ir naujų prekybos ribojimų.
„Tokie skaičiai iš vienos pusės tikrai nestebina, nes paskutinius kelerius metus įsigalioja nauji ribojimai ir mokestiniai pakeitimai akcizų politikoje. Tiesiog kito varianto negalėjo būti, reikėjo tikėtis oficialių pardavimų kritimo“, – BNS tvirtino L. Vilimas.
Anot jo, kai kurie Lietuvos gyventojai alkoholį dabar renkasi pirkti Lenkijoje arba Latvijoje, be to, gali augti ir šešėlinė alkoholio prekyba.
„Maximoje“ sausį alaus pardavimai krito 12 proc., vyno – 26 proc., stipriųjų gėrimų – 10 proc., o spirituotų vynų – 65 procentais. „Norfoje“ alaus šiemet parduota 5 proc., vyno – 10 proc., stipriųjų gėrimų – 10 proc., o spirituotų vynų - iki 80 proc. mažiau.
Prekybos tinklų „Iki“ ir „Rimi“ atstovai BNS tvirtino, jog alkoholinių gėrimų paklausa mažėjo, taičiau tikslių duomenų neteikė. Tuo metu „Lidl“ sakė neteiksiantys duomenų apie parduotų alkoholinių gėrimų pokyčius.
Alkoholio pardavimai pastebimai sumažėjo ir 2017 metais. Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, pernai prekybos tinkluose, išskyrus „Lidl“, alkoholinių gėrimų pardavimai kiekiu sumažėjo 11,1 proc., tačiau dėl padidėjusių akcizų išaugus alkoholio kainoms, jo pardavimai verte padidėjo 5 procentais.
„Alkoholio vartojimo mažėjimą stebime jau ne pirmus metus: vartotojai keičia savo įpročius, gėrimus renkasi kruopščiai, apgalvotai. Vis dėlto išlieka tendencija, kad regionuose parduodama daug pigaus alkoholio ir nerimą kelia tai, kad tendencija yra inertiška“, – komentare BNS sakė „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.
„Nielsen“ duomenimis, pernai stipriojo alkoholio pardavimai kiekiu sumažėjo 13,8 proc., silpnojo – 10,2 procento. Atitinkamai jų pardavimai verte pakilo 1,3 proc. ir 12,8 procento. Pagrindinės silpnojo alkoholio kategorijos alaus pardavimai kiekiu pernai sumenko 10,3 proc., tačiau verte išaugo 12,9 procento..
Didžiausius praradimus kiekiu stipriojo alkoholio kategorijoje nulėmė 23,4 proc. smukę vyno ir 12,5 proc. – putojančio vyno pardavimai. Pardavimai verte augo didžiojoje dalyje stipraus alkoholio kategorijų, išskyrus vyną (sumenko 4,9 proc.), brendį (sumenko 1,2 proc.) ir vermutą (sumenko 7,6 proc.)
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai labiausiai sumenko didmeniniai tarpinių produktų pardavimai – 37,6 procento. Vyno realizuota 13,7 proc, alaus – 12,9 proc., o spiritinių gėrimų – 2,7 proc. mažiau.
Iki praėjusių metų pavasario alkoholio akcizai buvo didinami palaipsniui, tačiau „valstiečių“ daugumos Seimas nusprendė, kad būtina kovoti su alkoholizmu ir gerokai padidino akcizus. Nuo kovo pradžios akcizai labiausiai išaugo alui ir vynui – iki 112 proc., o etilo alkoholiui – apie 23 procentais.
Nuo šių metų Seimas taip pat uždraudė alkoholio reklamą ir priėmė kitus ribojimus, pavyzdžiui, pardavimo amžiaus cenzas padidintas iki 20 metų ir sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas.
