„Šoko efektas dėl netikėtai prasidėjusio sunkmečio jau baigiasi – pratinamės gyventi pagal suplonėjusią kišenę“, – pažymi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Per pastaruosius penkerius ekonominio pakilimo metus Panevėžio apskrities gyventojų išlaidos per mėnesį nuo 466,90 Lt buvo šoktelėjusios iki 772,30 Lt vienam asmeniui. Didesniu išlaidumu už panevėžiečius pasižymėjo tik vilniečiai ir kauniečiai. Jie praėjusiais metais per mėnesį išleisdavę atitinkamai 925,40 Lt ir 867 Lt. Statistinis Klaipėdos apskrities gyventojas pasirodė kur kas taupesnis. Jam per mėnesį pakako 706,90 Lt.
Ekonomikos suklestėjimo laikais lietuviai daugiau valgyti nepradėjo. Tačiau kone 100 proc. šoktelėjo išlaidos būsto apstatymui, apie 50 proc. – restoranams ir viešbučiams.
„Panevėžiečiai taip pat pirko mažiau maisto nei 2003-aisiais, tačiau mušė rekordus įsigydami avalynę ir drabužius“, – teigė J.Varanauskienė.
Nepagailėję pinigų aprangai Panevėžio apskrities gyventojai plačiai pinigines pravėrė ir pramogoms bei baldams.
Mažiausią šeimos biudžeto dalį panevėžiečiai atskaičiavo būstui išlaikyti, švietimui ir sveikatos priežiūrai, alkoholiui ir tabakui.
Perka daugiau gėlių
Pasak J.Varanauskienės, Panevėžio gyventojams užtektų sugrįžti prie 2003-iųjų apsipirkimo įpročių, kad galėtų nesunkiai prisitaikyti, kai pajamos sumažėjusios. Taip pavyktų sutaupyti vidutiniškai 159 Lt vienam žmogui per mėnesį.
„Drabužiai, pramogos, būsto apstatymo prekės – pagrindinės sritys, kur, mažėjant pajamoms, bus stengiamasi sutaupyti. Žmonės mažina išlaidas atsisakydami įprastinio patogumo ir tai, už ką anksčiau mokėdavo pinigus, pradeda daryti patys: remontuoti namus, gaminti valgį, grožio procedūras iš salonų perkelia į savo vonias. Kita gyventojų dalis stengiasi išlaikyti tą patį gyvenimo lygį, tačiau mažesnėmis sąnaudomis – ieško pigesnių prekių, drąsiau derasi dėl kainos“, – mano finansų ekspertė.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai daugiausia sumažino išlaidas muzikos ir vaizdo įrašams, telekomunikacijos įrangai. Įdomu tai, kad sunkmetis turėjo išeiti į gera gėlių augintojams ir prekiautojams nuotoliniu būdu: daugiau perkama užsisakant prekes paštu, išaugo sėklų, sodinukų ir gėlių poreikis.
„Galbūt tai lemia racionalus išskaičiavimas: patiems užsiauginti daržovių ar vaisių pigiau“, – svarsto J.Varanauskienė.
Finansų ekspertai pastebi, kad sunkmečiu JAV daugiau nuperkama stresą mažinančių prekių – žaidimų, kosmetikos, kaip ir Lietuvoje – įvairių sodinukų.
Iš santaupų neišgyventų
J.Varanauskienės nuomone, sunkmečiu leisti pinigus buitinei technikai, baldams ar kitiems didesniems pirkiniams verta, jei parduotuvėje nepaklojamos juodai dienai sukauptos santaupos.
Ekspertė skaičiuoja: jei sunkmetis tęstųsi dar porą metų, o nedarbo išmokų dydis nesikeistų, ramiai išgyventi iki ekonomikos atsigavimo be papildomų pajamų įmanoma sukaupus bent dešimties mėnesių pajamų dydžio sumą.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pastaruosius penketą metų augant ekonomikai šalies gyventojai daugiau pasiskolino, tačiau daugiau ir sutaupė. Skaičiuojama, kad vienam panevėžiečiui tenka 4566 Lt paskolų ir 5100 Lt santaupų.
Tačiau J.Varanauskienė abejoja, ar bent 10 proc. Lietuvos gyventojų yra sukaupę tiek santaupų, kad užtektų išgyventi bent dešimt mėnesių.
Daugiau nei pusei Lietuvos ir Europos Sąjungos Rytų valstybių gyventojų iškiltų sunkumų, jei staiga prireiktų 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos (apie 1000–1200 Lt). Tačiau Skandinavijos šalių dviem trečdaliams namų ūkių dėl to problemų nekiltų.
