"Kadangi šiandien priimti nutarimai turi keletą krypčių, ne vien tik fizinį remtinos elektros energijos kiekio sumažinimą, tai dar bus reikalingi skaičiavimai, bet, manau, kad mes galime orientuotis tarp 1-1,5 ct/Kwh su PVM", - trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė ji.
Paklausta, ar tokie Vyriausybės nutarimai nėra politinis kišimasis į elektros kainų politiką, D. Korsakaitė atsakė, jog visuomet kvotų nustatymas ir kitų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) apimčių nustatymas yra politinis klausimas.
"Šį klausimą sprendžia politikai, taip įvyko ir šį sykį, ir mes esame pasiruošę įgyvendinti tai, kas buvo priimta Vyriausybės nutarimais", - teigė ji.
Jos teigimu, tam, kad Vyriausybės nutarimas įsigaliotų jau nuo sausio 1 d., būtina pakeisti VIAP kainos nustatymo metodiką, elektros energijos supirkimo kainą Lietuvos elektrinei.
"Taip pat reikalinga pakeisti įsigijimo kainą - dedamąją. Ketvirtasis punktas, kuris taip pat šią savaitę turėtų būti priimtas, - VIAP bendros dedamosios pakeitimas. Labai tikimės, kad elektros skirstymo bendrovės "Lesto" valdyba susirinks po Kalėdų ir nustatys taikymo tvarkas, kurioms VKEKK procedūriškai turės pritarti irgi iškart po Kalėdų arba gruodžio 31 d.", - aiškino ji ir pridūrė, jog yra pagrindo teigti, kad paskutinę šių metų dieną reikalingi teisės aktai jau įsigalios.
D. Korsakaitė patvirtino, jog Lietuvos elektrinė dėl kvotų įvedimo neturės finansinių problemų.
"Trečiadienį kaip tik viena iš krypčių Vyriausybės nutarime ir buvo grąžinti senąją tvarką, t.y. atskirti pastoviąsias ir kintamąsias sąnaudas, jų padengimą Lietuvos elektrinei, tuo pačiu užtikrinant tiek finansinę tos bendrovės stabilumą, tiek ir panaikinti bet kokias paskatas bendrovei gaminti daugiau negu minimaliai būtina", - sakė D. Korsakaitė.
