baudos

Gyvenantys nuosavame name kiemo aplinką kuria ir puoselėja taip, kaip patys nori. Tačiau panašu, kad toks požiūris nėra teisingas. Netgi savo kieme tam tikrose vietose negalima sodinti medžių ir kitų augalų. Vilnietė Augustė pasakojo, kad į namą, su vyru prieš 5 metus, persikėlė, nes norėjo tylos ir ramybės. „Daugiabutyje to nebuvo, be to, auginame šunį, todėl sulaukdavome kaimynų skundų, kad jis loja ir jiems trukdo. Taigi, nepatenkinti kaimynai tik pagreitino sprendimą keltis į namą.

Nepasaint to, kad darbas sudaro nemažą dalį gyvenimo, ne visi skiria legalų darbdavio elgesį nuo draudžiamo. Taigi dalyje darboviečių žmonės yra išnaudojami ir apgaudinėjami. Dėl šios priežasties darbuotojams yra svarbu žinoti savo teises ir nesitaikstyti su tokiu darbdavių elgesiu. „Tekę susidurti su atveju, kai darbdavys baudžia darbuotoją piniginėmis baudomis už tai, kas jam nepatinka darbuotojo elgesyje.

Atrodo, kad triukšmo problema yra gan opi – policija skambučių dėl garsios muzikos ar vakarėlių nakties metu sulaukia gana dažnai. Vis tik daug sunkiau yra pričiupti ir nubausti tuos, kurie ramybę drumsčia dieną, net jei tą daro nuolatos. Tokiu atveju, panašu, padėti negali niekas – belieka išsikraustyti. Skaitytoja Akvilina (vardas pakeistas) pasakojo, kad virš jos buto gyvenantys kaimynai turi mažametį vaiką, kuris nėra vedamas į darželį.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra rado žmonių paliktas atliekas. Vyras atvirauja: „Tai ne pirmas kartas.“ Kazlų Rūdos savivaldybėje esantis miškas, galintis būti švaria ir ramia gamtos prieglobsčio vieta, vėl tapo žmonių aplaidumo liudijimu.

Galbūt esate pastebėję, kad reikšdami savo nepasitenkinimą, taip pat keršto, o galbūt pamokymo ar dėmesio atkreipimo tikslais dalis vairuotojų kitus įspėja pakeldami jų automobilių valytuvus, iššaukdami signalizaciją ar netgi nuleisdami padangą. Vis tik, kad ir kaip kitas vairuotojas būtų bepasielgęs, tokie veiksmai yra nelegalūs ir yra baudžiami. Specialistai nurodė, kokias teises įgyjate, jeigu kažkas užstato jums pravažiavimą ar patį automobilį.

Įspėja dėl lapų: kai kuriems jų kompostuoti ar tvarkyti kaip visada šiemet nepavyks

Kartais prie atliekų konteinerių galime išvysti paliktas tokias šiukšles, kurių ten palikti negalima. Būna paliktų net baldų ar kitų didelių daiktų. Tačiau taip atsikratyti nereikalingomis atliekomis – nevalia. O kad gyventojai būtų drausminami, prie konteinerių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Nelegaliai atsikratantieji atliekomis baudžiami ir piniginėmis baudomis, kurios gali taip patuštinti piniginę, kad daugiau pažeidimų nesinorės daryti.

Kartas nuo karto pasigirsta istorijų apie nelegalų darbuotojų įdarbinimą, jų išnaudojimą ir neišmokėtas algas. Taip pat būna atvejų, kuomet dėl keistų aplinkybių žmonių nepriima į darbą, mažina algą, etatus ar net atleidžia dėl lyties, amžiaus, ligos ar kitos diskriminacijos.

Vilniaus vairuotojai stulpų tarsi nepastebi: nors metai dar nesibaigė, jau muša rekordus. Šiemet eismo įvykių metu buvo sugadinti net 204 apšvietimo stulpai. UAB „Vilniaus apšvietimas“ prabilo ir apie baudas. „Per 2023 metus buvo užfiksuoti net 234 eismo įvykiai, kai buvo sugadinti miesto apšvietimo stulpai.

Be darbo sutarčių dirbantys ir algą „vokeliuose“ gaunantys gyventojai apie nelegalią savo darbovietės veiklą dažnai nepraneša, nes baiminasi netekti darbo, gero atlyginimo ir nenori atsakyti už tai, kad dirbo neteisėtai. Tačiau ne visi supranta, kad taip dirbdami ne tik jie, bet ir jų šeima praranda teises į įvairias išmokas, kompensacijas, paskolas, taip pat mažėja ir jų pensija.

Institucijoms toliau ieškant sprendimų, kaip mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius pripažįsta, kad ministerija svarstytų galimybę apie neatvykimą nepranešusiems pacientams taikyti baudas. Vis dėlto, tai būtų kraštutinis sprendimas, pažymi viceministras. „Baudos variantas visąlaik sklando mūsų galvose ir tai yra vienas iš variantų, kurį galima būtų taikyti.

Jos mokėti neskubėkite: atsakė, į ką atkreipti dėmesį

Paukščiams padėti norintys gamtos mylėtojai neretai mėgsta juos palesinti, tačiau tai gali užtraukti nemenką baudą. Štai, Vilniaus autobusų stotyje įspėjama, kad už netinkamą paukščių lesinimą žmonėms gali grėsti nuo 50 iki 230 eurų bauda. Ornitologas Gediminas Petkus pastebi, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kokiu lesalu reikėtų lesinti paukščius.

Šiemet Mokslo ir žinių diena bus švenčiama skirtingai: vieni ją paminėjo jau penktadienį, kiti šventę rengs tikrąją rugsėjo 1 d. – sekmadienį. O dauguma gėles mokytojams neš pirmadienį. Vis tik alkoholio pardavimai jau 18-tus metus iš eilės bus draudžiami būtent Rugsėjo 1-ąją. Tad rytoj alkoholio parduotuvėse nebus galima įsigyti išvis, nors paprastai jis būtų parduodamas nuo 10 iki 15 val.

Alkoholio vartojimas prie vaikų dažnai yra laikomas neatsakingu tėvų elgesiu. Vis tik neretai pasitaiko, kad, daugiau ar mažiau, bet alkoholį geria visi aplinkiniai ir, išskyrus vaikus, nėra nė vieno blaivaus asmens.

Daugelis vairuotojų žino, kad atsisakymas pūsti į alkotesterį yra prilyginimas girtumui. Vis tik kiek kitaip yra nesutikus blaivumo pasitikrinti nesėdint už automobilio vairo. Policija nurodė, kokiais atvejais ir kokių baudų gali susilaukti gyventojai. Viena moteris socialinio tinklo grupėje anonimiškai papasakojo, kad savaitgalį šventė gimtadienį ir kaimynai dėl triukšmo iškvietė policiją.

Daugelis jau žino, kad dabar už pernelyg taršų automobilį vairuotojai gali sulaukti baudų ne tik iš policijos pareigūnų, bet ir aplinkosaugininkų. Vis tik bauda gali būti skiriama ir tokiu atveju, jei automobilis tapo taršus vos prieš kelias minutes. Vilnietė Greta (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad bestatydama automobilį daugiabučio kieme į šaligatvio bortelį arba duobę pramušė kuro baką, tad ant kelio ėmė bėgti degalai.

Kaip dažnai gavę baudą susimąstote, kad ji galėjo būti paskirta neteisingai ar nepagrįstai? Pasirodo, baudų už administracinius nusižengimus verta nemokėti ir palaukti, kitaip pinigų jums negrąžins. Vilnietis Gediminas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasiskundė, kad gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pranešimą apie baudą už automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje.

Ne paslaptis, kad važiuojant viešuoju transportu be bilieto gresia baudos, tačiau didžiuosiuose miestuose daugybė keleivių nuolat rizikuoja ir būna pričiumpami. Kiekvieną dieną Lietuvoje kontrolė užfiksuoja šimtus „zuikių“. Specialistai paaiškino, kokiais atvejais ir kokios baudos yra skiriamos ir tais atvejais, kai bilietas yra, tačiau ne su ta lengvata.

Grybavimas ir uogavimas miške viena iš dažnų vasaros veiklų. Aplinkosaugininkai primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai.  Pareigūnai primena, kad renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas), taip pat lankantis miškuose negalima niokoti augalų.

Dalis darbuotojų, turinčių tokią galimybę, kartas nuo karto apsimeta, kad serga, siekdami gauti biuletenį ir kelias laisvas dienas nuo darbo. Ypač, jeigu šeimos gydytojas  laikiną nedarbingumą sutinka išduoti nuotoliniu būdu. Taip yra todėl, kad gydytojams yra suteikiama teisė patiems spręsti, kuriais pacientais pasitikėti. Vis tik specialistai įspėja, kad sukčiaujantiems darbuotojams ligos išmoką reikia grąžinti arba ji nėra išmokama.

Daugelis žino, kad mokiniams, studentams, vairuotojams ar darbuotojams nuolat reikia tikrintis sveikatą. Pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai, bijantys prarasti darbą ar teisę vairuoti, susiveikia netikras medicinines pažymas, slėpdami kokias nors sveikatos problemas. Vis tik būna ir taip, kad tokias pažymas, nieko netikrinę be paciento sutikimo išduoda ir patys gydytojai.

Poilsiaujantiems Kuršių nerijoje aplinkos apsaugos specialistai primena, kad automobilius galima statyti ne bet kur – nesilaikant numatytų taisyklių, gresia baudos. Aplinkos apsagos departamentas socialiniuose tinkluose atsakė į klausimą, ar galima statyti automobilį kopose. Atsakymas – griežtai ne.

Vasaros metu daugelis stengiasi išnaudoti gerą orą, tad daug laiko leidžia gamtoje, mėgaujasi poilsiu prie įvairių vandens telkinių. Vis tik dalis upių ar ežerų pakrančių priklauso privatiems asmenims. Užtverti priėjimą prie jų savininkams yra draudžiama, tačiau ir poilsiauti kiti žmonės ten gali ne visada.

Kiekvienais metais gyventojai skundžiasi kainomis pajūryje: tiek maisto ir gėrimų, tiek nakvynės. Tad kai kurie poilsiautojai pinigus nakvynei nusprendžia pataupyti ir miega ten, kur tą daryti draudžiama. Pavyzdžiui, stato palapines ir kemperius tam neskirtose vietose, miega kopose, paplūdimiuose ar savo automobiliuose.

Ne paslaptis, jog neįgalumo pažymėjimą turintiems žmonėms pasistatyti automobilį bet kurioje Lietuvos vietoje nieko nekainuoja. Tačiau atsiranda piktnaudžiaujančių šia lengvata. Vos per kelis mėnesius užfiksuota daugiau nei pusšimtis atvejų, kuomet neteisėtai panaudojami neįgalumą įrodantys pažymėjmai. Pagautieji be baudų neišsisuka.

Paprastai žmonės gamtinius reikalus daro tualete. Tačiau tolį gražu ne kiekvienas poilsiautojas, atsidūręs prie jūros ieškos, kur yra artimiausia tokia vieta. Ypač jeigu jūra – čia pat. Ispanijoje rimtai susirūpinta tokia žmonių praktika. Tad už šlapinimąsi jūroje čia gresia didžiulė bauda, praneša užsienio žiniasklaida.

Ne savo parkavimo vietoje pastačius automobilį vairuotojams gali tekti rimtai papurtyti kišenes. Seimas svarsto vairuotojui, pirmą kartą užėmusiam kito vairuotojo privačią parkavimo vietą, skirti baudą nuo 100 iki 300 eurų, o už antrą kartą – net pusės tūkstančio eurų baudą. Toks siūlomų baudų dydis piktina vairuotojus – šie sako, kad baudos neadekvačios. Be to, net ir pritarus baudoms, nėra aišku, kas turės jas skirti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Geri orai – tai idealus metas griliui. Tie, kas turi nuosavus namus, turėtų džiaugtis dvigubai. Visgi Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad kuriant ugnį, yra taikomi kai kurie apribojimai ir reikalavimai. Jie yra nurodyti Bendrinėse gaisro saugos taisyklėse. Pagal šias taisykles, šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus, kurie kūrenami kietuoju kuru, galima naudoti tik tada, kai jie yra bent 6 metrus nuo pastatų.

Prasidėjus vasaros sezonui, itin karštomis dienomis, ypač, jei automobilyje nėra kondicionieriaus, kai kurie važiuoja ne tik atdarais langais, bet ir be viršutinių drabužių. Tą patį galima pamatyti ir tarp praeivių mieste – kaitinant saulei, dalis žmonių nusprendžia išsirengti. Tik kur yra ta riba? Pavyzdžiui, pernai kai kurie gyventojai piktinosi Vilniaus centre, prie upės, besideginančiais išsinuoginusiais poilsiautojais.

Daugeliui atrodo, kad radus įbrėžimą ant automobilio, subadytas padangas ar kitas tyčinio vandalizmo žymes, į policiją kreiptis neverta, mat nebus įmanoma įrodyti, kas tą padarė. Vis tik specialistai pataria kiekvieną tokį įvykį fiksuoti, kitaip tikrai nepavyks atgauti pinigų už patirtą žalą. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje moteris papasakojo, kad, prasidėjus skyrybų procesui su vyru, jau trečią kartą tenka keisti automobilio padangas, nes jose būna vinių.

Kai kuriems gali atrodyti, kad ramus pasibuvimas miške su šeima, stovyklavimas, uogų ragavimas, mėsos kepimas ar smagus pasivažinėjimas keturračiu niekam nekenkia ir tuo labiau nėra nusikaltimas. Vis tik, kol šiltuoju metų laiku daugelis lietuvių mažiau laiko leidžia mieste ir traukia į gamtą, reikia nepamiršti, kad ir miškuose yra privaloma laikytis tam tikrų taisyklių.

Vairuotojai kelyje dažnai naudoja neoficialią kalbą – įvairius signalus, tokius kaip ilgųjų šviesų mirksėjimas ar avarinis signalas, norėdami padėkoti ar įspėti kitus eismo dalyvius. Nors tokie veiksmai gali pasirodyti visai nekalti, netinkamas įspėjamųjų signalų naudojimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ir dėl to sulaukti policijos dėmesio ar net užtraukti baudą.

Jeigu jūsų nepasiektų informacija apie gautą baudą, o tada staiga antstoliai nuskaičiuotų daugiau nei 300 eurų, greičiausiai manytumėte, kad įvyko klaida. Vis tik gali būti, kad pinigų ir neatgautumėte dėl vienos paprastos smulkmenos. Specialistės aiškinimu, jei įrodytumėte, kad apie paskirtą baudą jūsų tikrai nepasiekė jokie pranešimai, atsirastų galimybė nuskaičiuotus pinigus atgauti.

Vasarą akį traukiančiais žiedynais pasipuošia ir invaziniai augalai, todėl vis dar pasitaiko žmonių, kurie, neatpažinę šių augalų, susivilioja grožiu ir sodina juos savo darželiuose arba prekiauja turgavietėse, taip prisidėdami prie jų plitimo. Aplinkos apsaugos departamentas informuoja apie dažniausiai Lietuvoje sutinkamus invazinius augalus, kurie kelia pavojų vietinėms rūšims, ar net gali būti pavojingi žmonių sveikatai ir kuriuos būtina naikinti.

Vasarą susidūrimų su gyvūnais kelyje itin padaugėja. Gyventojai ne tik susižeidžia ar žūsta, bet praranda ir automobilius ar teisę vairuoti. Patekus į tokį eismo įvykį kartais tenka mokėti ne tik tūkstančius eurų siekiančias baudas, bet ir už kur kas daugiau kainuojantį automobilio taisymą. Specialistai atskleidė, kad apsidraudusiems asmenims vidutiniškai skiriama apie 2,5 tūkst. eurų siekianti išmoka. Susidūrus su tokiais stambiais gyvūnais, kaip briedis, išmoka gali siekti ir 5,4 tūkst.

Pagal „Regitros“ duomenis, sukčių, siūlančių lietuviams už kelis šimtus eurų įsigyti vairuotojo pažymėjimą, skaičiai sparčiai auga. Dažnai jie nė nebando slėptis ir nelegalias paslaugas siūlo socialiniuose tinkluose. Policija tvirtina, jog vairuotojų, pateikiančių suklastotus dokumentus, per metus pasitaiko bent pusšimtis, o už tai gresia ne tik tūkstantinės baudos.

Keiksmažodžiai ir necenzūrinė leksika vis dažniau skamba krepšinio arenose. Ypač per lemiamas LKL kovas. Lyga sako, kad pačios nedrausmingiausios Vilniaus „Ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ sirgalių grupės, nors šie klubai ir apipilti piniginėmis baudomis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Už baudas Vilniaus klubo „B tribūnos“ fanai išliejo pykti ant LKL, o baudas vadina absurdiškomis. Tokios fanų skanduotės rungtynėse tapo neatsiejama krepšinio šventės dalimi.

Jau nuo kitų metų pradžios baudos už greičio viršijimą ir kitus pažeidimus gali didėti dvigubai. Be to, eisme negalėtų dalyvauti automobiliai, kurių savininkai nemoka baudų. O, jeigu policija dukart pagaus apsvaigus, kviesis pasikalbėti. Tokias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas parengė ir teikia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Baudos už greitį – per mažos? VRM skaičiuoja, kad 2023 m. virš 50 proc.

Lietuvoje savaime auga apie 1,3 tūkst. augalų rūšių, tačiau nepaisant nemažos jų įvairovės, daugėja norinčių pasipuošti namų aplinką dekoratyviais, dažnai svetimžemiais ar net saugomais augalais. Kai kurie žmonės kartais bando „patobulinti“ ir greta savo sodybos esantį natūralų gamtos kampelį, ežerą. Todėl svetimžemių augalų rūšys plinta į gamtos buveines ir daro žalą aplinkai, o saugomos rūšys nyksta.

Rusijos Dūmos deputatai išsiuntė vyriausybei ir šalies Aukščiausiajam Teismui keletą įstatymų projektų, kurių vienas – įvesti 7000 rublių (70 eurų) baudą tėvams už vaiko rūkymą, praneša „The Moscow Times“. „Vyriausybei ir Aukščiausiajam Teismui išsiųstas kovos su tabaku įstatymų projektų paketas“, – savo „Telegram“ kanale rašė Dūmos Jaunimo politikos komiteto vadovas Artiomas Metelevas.

Gamtos teikiamų malonumų pasiilgę žmonės keliauja į miškus, paupius. Neatsiejamas tokių iškylų atributas – laužas, ant kurio liepsnų gaminamas maistas. Kol vieni mėgaujasi iškylų džiaugsmais, kiti skambina pagalbos telefonu ir praneša apie degančius laužus. Į tokius pranešimus privalo reaguoti ugniagesiai gelbėtojai. Šeštadienį 21 val. 42 min Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Kėdainių mieste, ties Josvainių gatve, prie Nevėžio upės dega laužas.

Itin dosnūs valstybės biudžeto pildytojai – jaunuoliai, vengiantys privalomosios karinės tarnybos. Vien pernai jie sumokėjo daugiau kaip milijoną eurų baudų! Kol vieni nuo privalomosios karo prievolės bando išsisukti įrodinėdami, kad turi kažkokių fizinių ar psichologinių negalavimų, kiti, atsisakantys atlikti pareigą Tėvynei, tiesiog mieliau moka baudas, bet tarnauti neina.

Savitarnos kasos yra naudingos, nes padeda sumažinti eiles ir pagreitinti darbą, tačiau viena pirkėja buvo įspėta, kad jos klastingas įprotis atsiskaitant yra neteisėtas. Pirkėjai buvo priversti ieškoti išradingų būdų, kaip kūrybiškai apsipirkti prekybos centruose, nes dėl pragyvenimo išlaidų krizės daugelis britų kas savaitę susiduria su sunkumais pirkdami maisto produktus. Tačiau tai nebuvo vienintelis pasikeitęs apsipirkimo būdas.

Lizdų niokojimas gali turėti neigiamų padarinių ekosistemai ir patiems gyventojams – visgi paukščių ar jų lizdų niokojimas yra aplinkosauginis pažeidimas, už kurį galima gauti triženklę baudą. „Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims priskiriamos visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje.

Dalis gyventojų turi sklypus ar sodybas, kurių reguliariai neprižiūri, nes ten lankosi retai, pavyzdžiui, tik vasaros savaitgaliais. Visgi neprižiūrėta žolė gali prišaukti nemalonumų. Už per ilgą veją jums priklausančioje teritorijoje gresia baudos iki 600 eurų. O, jeigu baudos neišgąsdina ir žolė toliau nėra prižiūrima, jūsų sklypas gali būti paskelbtas nenaudojamu, dėl ko gali pakilti žemės mokestis.

Iš pradžių gali atrodyti, kad savo sklype su klevais, eglėmis, beržais ar kitais medžiais bei krūmais galite daryti, ką panorėję. Pavyzdžiui, praretinti ar patrumpinti jų šakas, o, jeigu koks nors želdinys ima trukdyti, jį tiesiog nukirsti. Vis tik tam privaloma gauti savivaldybės leidimą. Taip yra todėl, kad dalis augalų yra priskiriami saugotiniems, priklausomai nuo jų rūšies, skersmens ir žemės, kurioje jie auga.

Draudimas rūkyti lėktuvuose gyvuoja jau keliolika metų, tačiau kas antras nepaklusnių oro keleivių atvejis yra susijęs su rūkymu lėktuve. Jaunas vaikinas pasakoja, kad ne kartą yra elektroninę cigaretę rūkęs lėktuve skrydžio metu ir nebijo to daryti darkart, nes nė karto neįkliuvo. O oro linijų atstovai pabrėžia, kas gresia už rūkymą lėktuvuose ir prašo atsižvelgti į kitus.

Tūkstančiams lietuvių emigravus ar tiesiog išmirus, nemažai butų ir namų lieka tušti. Jų paveldėtojams ar pirkėjams atrodo, kad toks turtas yra saugus. Tačiau, jame apsigyvenus nekviestiems svečiams, gali kilti rimtų problemų, o mėginant išvaryti gali tekti mokėti ne tik baudas.