baudos

Adrenaliną mėgstantys ir ekstremalių patirčių ieškantys gyventojai tokius savo poreikius dažnai tenkina apsilankydami atrakcionų parkuose. Ne paslaptis, kad iš jų nuolat aidi riksmai, todėl lietuvius itin nustebino iškaba, draudžianti atrakcionuose šaukti. Skaitytoja Evelina paskutinį vasaros savaitgalį leido Šventojoje. Jos centre, Kopų g. 17A, veikia nemažai atrakcionų: nuo apžvalgos rato iki itin ekstremalių aukštumoje esančių sūpynių ar laisvojo kritimo.

Aplinkos apsaugos departamentas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje primena svarbią informaciją žvejams mėgėjams. Kadangi prasidėjo akcija „Saugom lašišą“, institucija ragina visus žvejus būti atsakingais ir laikytis nustatytų taisyklių. Rugsėjo mėnuo žvejyboje itin svarbus, nes galioja tam tikri draudimai, kurie padeda apsaugoti vertingas žuvų rūšis. Primename, kad pažeidus šiuos reikalavimus galima sulaukti ne tik baudos, bet ir pakenkti žuvų populiacijai.

Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus lietuviai vidutiniškai gauna 40 eurų siekiančias baudas, taigi jos vairuotojų negąsdina. Tačiau visai kitaip yra užsienyje, kur baudos už, pvz., greičio viršijimą, gali išaugti ir iki 14 tūkst. eurų. O po to gali tekti metų metus vargti su antstoliais.

Ne paslaptis, kad kelyje vairuotojai dažnai užkandžiauja, rūko, kalba telefonu ir užsiima kitomis pašalinėmis veiklomis. Tad specialistai primena, kada už tokius dalykus jūsų nebaus, o kada teks mokėti ne tik baudą, bet ir pagyventi be teisių. Kaunietė Gabrielė piktinosi neseniai gauta 60 eurų bauda. Ji pasakojo, kad baigusi darbą užsuko į parduotuvę apsipirkti ir po jos, važiuodama namo, įstrigo spūstyje. „Gal kokias 2 minutes iš vietos nepajudėjau. Paskambino vaikas, klausė, kur esu.

Lietuvius, turinčius bet kokios žemės, nuo liepos 1 d. buvo pradėta bausti griežčiau, jei jų sklypo teritorija – netinkamai sužymėta arba jų riboženkliai neatitinka reikalavimų. Baudą iki 280 eurų teks mokėti ir tuomet, jei riboženkliais užsiimsite savarankiškai, kadangi to daryti negalima – šiems darbams privaloma kviestis akredituotą matininką.

Vilniuje daugėja nerūkymo zonų – sostinės taryba į viešųjų erdvių, kuriose draudžiama rūkyti, sąrašą įtraukė papildomas septynias vietas. Draudimas ir toliau galioja vaikų žaidimų aikštelėse, viešojo transporto laukimo paviljonuose ir kitose įstatymo numatytose vietose, rašoma pranešime spaudai.  Kur bus draudžiama rūkyti? Nuo šiol draudžiama rūkyti šiose viešosiose erdvėse: Simono Konarskio skvere, vaikų žaidimų erdvėje Savanorių pr.

Gyvenant daugiabutyje dažnai tenka taikstytis su nemaloniu kaimynų elgesiu: triukšmu, netvarka ar smarve. Gyventojai dažnai skundžiasi kaimynų rūkymu butuose, laiptinėse ar balkonuose – tačiau kaip juos įskųsti, kad jie būtų nubausti ir taip nebesielgtų? Vilnietė Rita (vardas – pakeistas) skundėsi, kad jos kaimynas, eidamas rūkyti, cigaretę prisidega dar daugiabučio laiptinėje.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai š. m. rugpjūčio 13–15 d. tikrino, ar poilsiautojai laikosi aplinkosaugos reikalavimų saugomose teritorijose. Reidai vyko Plazės gamtiniame rezervate, Būtingės geomorfologiniame draustinyje ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kuriuose užfiksuoti pažeidimai dėl neteisėto lankymosi ir motorinių transporto priemonių parkavimo neleistinose vietose.

Į egzotines šalis atostogauti išvykstantys lietuviai, sugrįždami nori turėti ką nors, kas liktų kaip prisiminimas apie kelionę – vežasi įvairias kriaukles, koralus, o norintys užsiauginti kokį egzotišką augalą – sėklas ar nulaužtus ūglius. Tačiau ne viską galima įsivežti į Lietuvą – kai kuriais atvejais galite likti ir be parsivežto „suvenyro“, ir dar susimokėti baudą.

Nuo šiandien prasideda pereinamasis laikotarpis: rinkliavos už stovėjimą nesusimokėjusiems vairuotojams po automobilio valytuvu ir toliau bus paliekami įprasti „geltonieji lapeliai“, tačiau nuo šiol jie gaus ir pranešimą el. paštu. Ateityje „geltonieji lapeliai“ bus visiškai pakeisti skaitmeniniais pranešimais apie nesumokėtą vietinę rinkliavą, apie popierinių pranešimų naikinimą bus informuojama atskirai.

Italija drastiškai didina baudas už šiukšlinimą iš automobilių. Kraštutiniu atveju prasižengėliui gali tekti sumokėti iki 18 000 eurų – jei, pavyzdžiui, vairuotojas tiesiog ant kelio ar kelkraščio pro automobilio langą švystels šiukšlių maišą. Tai numato šeštadienį įsigalioję reglamentas. Nebus svarbu, ar automobilis stovi, ar važiuoja. Jau už išmestą nosinaitę, plastikinį butelį ar nuorūką grės iki 1 188 eurų bauda.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai viešojoje erdvėje vis dažniau pastebi siūlymus iš užsienio tiekėjų įsigyti rinkinius, skirtus savarankiškam kondicionavimo sistemų pildymui. Iš pirmo žvilgsnio tokios įsigyti siūlomos priemonės atrodo tinkamos, tačiau toks savarankiškas pildymas nėra galimas.

Dėl patogesnio automobilių statymo gyventojai būna pasiryžę viskam – negąsdina ir didžiulės baudos ar dar griežtesnė atsakomybė. Tačiau stovėjimas neįgaliųjų vietoje kelia nemažai klausimų asmenų su negalia artimiesiems – nubaus tik tada, kai užklups prie automobilio? Vilnietė Gabrielė (vardas pakeistas) pasakojo, kad rūpinasi savo neįgaliu broliu, tad jos automobilis turi asmens su negalia ženklą.

Vis dažniau viešojoje erdvėje kyla diskusijų apie gyvūnų laikymo sąlygas ir jų gerovę. Vienas iš visuomenę dominančių klausimų – ar Lietuvoje draudžiama šunis laikyti pririštus grandine? Šiuo metu Lietuvoje draudimas laikyti gyvūnus pririštus grandine taikomas tik veisėjams ir gyvūnų globėjams. Fiziniams asmenims, laikantiems šunis pririštus grandine, toks draudimas netaikomas, tačiau jie privalo užtikrinti tinkamas gyvūno laikymo sąlygas.

Visiems vairuotojams ir daliai darbuotojų Lietuvoje yra privaloma reguliariai tikrintis sveikatą. Prieš naujus mokslo metus būtina patikrinti ir vaikų sveikatą. Vis tik kai kurios klinikos iš to mėgina nelegaliai pasipelnyti ir išduoda medicinines pažymas nieko netikrinę, nors susimokėti už „tyrimus“ vis tiek reikia.

Turbūt kiekvienas bent kartą yra atlikęs gamtinius reikalus kopose ar pačioje jūroje, nes nenorėjo mokėti už tualetą ar jo tiesiog nebuvo šalia. Tačiau ar tą daryti – legalu? Pvz., Ispanijoje už šlapinimąsi į jūrą yra numatytos net atskiros baudos, siekiančios 750 eurų. Ten taip pat negalima šlapintis ir sausumoje, maudyti savo šunis, paplūdimiuose rūkyti ar šiukšlinti.

Jau beveik 8 mėnesius Lietuvoje galioja nauja tvarka, pagal kurią, neturint galiojančios medicininės pažymos, negalioja ir turimas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau ką daryti, jei į Lietuvą atvykstate tik trumpam – ar kaskart teks tikrintis sveikatą, kad galėtumėte vairuoti? Lietuvis Gediminas (vardas pakeistas), šiuo metu gyvenantis Anglijoje, papasakojo, kad neseniai savaitei grįžo paviešėti į Lietuvą. Jis paminėjo, kad turi angliškas teises, kurios, pagal viską, Lietuvoje galioja.

Penktadienį kiaulių ūkyje buvo užfiksuotas pirmasis šiemet afrikinio kiaulių maro atvejis Lietuvoje. Siekiant stabdyti jo plitimą, gyventojams siūlomos piniginės išmokos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad ir dėl kitų Europoje plintančių gyvūnų ligų kai kur yra draudžiama išsivežti ar atsivežti mėsos ir pieno produktų, kitaip gresia tūkstantinės baudos.

Grasindamas piniginėmis baudomis, Rusijos parlamentas dar labiau apribojo prieigą prie interneto svetainių. Už informacijos, kurią institucijos traktuoja kaip „ekstremistinę“, paiešką ateityje grės iki 5 000 rublių (55 eurų) bauda. „Ekstremistiniais“ įvardijami visų pirma tie interneto ištekliai, kurie kritikuoja valdžios aparatą, pavyzdžiui, kalėjime mirusio Kremliaus priešininko Aleksejaus Navalno Kovos su korupcija fondas.

Lietuvos bankas (LB) skyrė 78 tūkst. eurų baudą skaitmeniniam lietuviško kapitalo bankui „SME Bank“. Bauda skirta už pažeidimus klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo bei dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos srityse.  Be to, už pažeidimus vidaus kontrolės srityje bankui skirtas įspėjimas, antradienį pranešė jo patikrinimą atlikęs ir pažeidimų radęs LB. Skyręs šias poveikio priemones centrinis bankas ir „SME Bank“ sudarė administracinį susitarimą.

Kainomis pajūryje lietuviai piktinasi kasmet. Daug pinigų pareikalauja ne tik pati kelionė, kuras, maistas, gėrimai ar pramogos, bet ir nakvynė. Tad pasitaikius geram orui kai kurie sugalvoja už ją tiesiog nemokėti ir miegoti kur nors gamtoje. Vis tik svarbu atsiminti, kad nakvoti galima toli gražu ne visur. O, jei pažeidžiate taisykles, gresia ir nemenkos baudos.

Miškuose pradėjus sirpti mėlynėms, aplinkosaugininkai primena – jas galima rinkti tik rankomis, „šukų“ naudojimas yra uždraustas. Už mėlynių „šukavimą“ gresia ir nemenka bauda. Svarbiausia informacija, ką žinoti prasidėjus uogavimo sezonui, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Aplinkos apsaugos departamentas. Už mėlynių „šukų“ naudojimą gali grėsti bauda  Kaip nurodoma, „šukos“ ir brauktuvai yra nelegalūs mechaniniai įrankiai, jų naudojimas Lietuvoje yra uždraustas.

Lietuvos muitinė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė svarbią žinutę visiems keliautojams, mėgstantiems parsivežti lauktuvių iš užsienio – ne visi gamtos „suvenyrai“ yra legalūs. Kartais net ir gražiausia kriauklė, odinė piniginė ar medžioklės trofėjus gali būti saugomi pagal tarptautinę CITES konvenciją, tad jų gabenimas per sieną be leidimo – draudžiamas. Muitininkai pabrėžia, kad net ir nedidelis, iš pirmo žvilgsnio nekaltas daiktas gali tapti rimtu pažeidimu.

Net ir profesionaliausi bei atidžiausi vairuotojai gali patekti į eismo įvykį dėl netikėtai į kelią išbėgusio gyvūno. O tokiu atveju svarbu žinoti, ką atlygina draudimas, kada gali grėsti baudos ar net teisės vairuoti netekimas. Skaitytojas Kasparas iš Marijampolės pasakojo, kad neseniai jo sūnus naktį partrenkė nedidelę stirną.

Kai kuriems gali atrodyti, kad smagiai leisti laiką gamtoje stovyklaujant, plaukiojant, važinėjant keturračiais, ragaujant uogas, grybaujant ar šildantis prie laužo nėra joks nusikaltimas. Tačiau tam tikrais atvejais gali tekti mokėti nemenkas baudas. Tad gyventojams svarbu žinoti, ko, kur ir kada daryti negalima.

Sekmadienį, Liepos 6-ąją, minėsime Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dieną. Šią dieną lietuviai kviečiami ne tik visi kartu giedoti himną – šventinę dieną būtina iškelti Lietuvos vėliavą, kitaip gali grėsti baudos.  Reikalavimas iškelti vėliavą reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Valstybės vėliavos ir ktių vėliavų įstatyme. Kada reikia iškelti vėliavą? Vėliavas reikia iškelti tris kartus per metus, su valstybingumu susijusiomis švenčių dienomis.

Įsibėgėjus maudynių sezonui specialistai primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai prieiti prie bet kokių vandens telkinių (tvenkinių, ežerų, upių). Priėjimai negali būti užtverti, užstatyti ar kitaip apriboti, net jei tai – privati valda. Kitaip grės baudos. Tačiau ir poilsiauti privačiose teritorijose, nors prie vandens, leidžiama tik su tam tikromis išimtimis. Jei poilsiautojai nesilaiko taisyklių, gali būti išvaryti ar nubausti.

Itin karštomis vasaros dienomis, kai nepadeda nei ledai, nei šaltas gėrimas arba kai automobilyje nėra kondicionieriaus, žmonės sugalvoja atsivėsinti kitaip – išsirengti. Nors apsinuoginimas viešumoje nėra tiesiogiai uždraustas, tam tikrais atvejais už tai gali tekti susimokėti baudą. Bet kur yra ta riba? Draudimo nėra, bet nubausti gali Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis pripažino, kad ribojimų, draudžiančių asmenims būti pusnuogiams (pvz.

Nuo liepos 1 d. pradedama aplinkosaugos akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri tęsis iki pat vasaros pabaigos, rugpjūčio 31 d. Gyventojams primenama, kad ilsėdamiesi gamtoje saugotų vandens telkinius, pakrantes, miškus ir atsakingai elgtųsi saugomose teritorijose. Mėgaujantis poilsiu ir pramogomis gamtoje, svarbu būti atsakingiems ir laikytis pagrindinių aplinkos apsaugos taisyklių.

Nuo liepos 1 d. gyventojai, suteikę patalpas vartoti narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, gali susilaukti baudų.  Už pirmą kartą padarytą tokį nusižengimą grės nuo 100 iki 300 eurų siekiančios baudos. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą nuo 300 iki 700 eurų. Tokias baudas numato antradienį įsigaliojusios Seimo priimtos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos.

Alinant karščiams gyventojai ieško įvairių būdų atsivėsinti. Vieni perka ventiliatorius, kiti galvoja apie oro kondicionierius. Tačiau pastaruosius laisvai įsigyti gali toli gražu ne visi. Ir ne tik dėl kainų – tam gali prireikti tiek kaimynų sutikimo, tiek statybos leidimo. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ar galima savo buto balkone įsirengti oro kondicionierių. Vieni tikino, kad galima, svarbiausia – kad ant kaimynų nelašėtų kondensatas.

Atšilus orams ir prasidėjus vasaros atostogoms, vis daugiau šeimų traukia prie jūros. Tačiau poilsis pajūryje gali baigtis tragedija, jei vaikai paliekami be tinkamos suaugusiųjų priežiūros. Apie tai įspėja Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki, pabrėždamas, kad bene didžiausia grėsmė – neatsakingas tėvų elgesys. Vos kelioms minutėms tėvams nusisukus nuo vaikų, žaidžiančių ar besimaudančių jūroje, atostogos gali virsti tragedija, o tėvų laukia ir piniginės baudos.

Darbo paieškos nėra itin malonus procesas: skirtingi darbo pokalbiai, įvairūs darbdavių klausimai ar užduotys. Vis tik norėdami įsiteikti būsimam vadovui darbuotojai kartais sutinka su įvairiomis sąlygomis ir leidžiasi išnaudojami to net nesuprasdami. Vilnietė Kamilė (vardas pakeistas) papasakojo, kad ieškojosi darbo ir viena darbovietė po pokalbio pakvietė ją „išsibandyti save“. Mergina ten atidirbo visą darbo dieną, tačiau darbdavys jokios informacijos nesuteikė, tik pažadėjo paskambinti.

Per Jonines daugelis planuoja susitikti su šeima ar draugais ir leisti laiką gamtoje, išsikepti mėsos ar kito maisto. Vis tik svarbu prisiminti, kad net ir nuosavame kieme užsikūrus šašlykinę galima sulaukti nemalonumų – policijos, ugniagesių ir net baudos. Ugniagesių atstovai pastebi, kad gyventojai dėl to neretai skundžia savo kaimynus. Bet ir ne be reikalo – atvejų, kai nuo kepsninių, laužų ar šašlykinių užsidega pastatai ar augalai pasitaiko gana dažnai.

Seimui siūloma nustatyti baudas už suktinių paruoštukų ar kitų tabako vartojimui skirtų gaminių prekybą automatuose, kai jie neteisėtai parduodami nepilnamečiams.   Bauda automatų savininkams – fiziniams asmenims – siektų 200–300 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – iki 500 eurų. Gaminiai būtų konfiskuojami.  Tokias Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas siūlo konservatorius Vytautas Kernagis ir socialdemokratas Saulius Čaplinskas.

Kasmet Aplinkos apsaugos departamentas vykdo intensyvią saugomų teritorijų kontrolę, siekiant užtikrinti jų apsaugą ir pažeidimų prevenciją. Saugomos teritorijos, apimančios nacionalinius parkus, draustinius, rezervatus ir kitus vertingus ekosistemų tipus, yra itin svarbios dėl savo biologinės, kraštovaizdžio ir kultūrinio paveldo reikšmės. Pažeidimai šiose vietovėse gali turėti ilgalaikį ir negrįžtamą poveikį aplinkai.

Avarija, netyčinis kito automobilio apgadinimas ar žmogaus sužalojimas gali kaip reikiant išgąsdinti. O tos baimės vedami kai kurie žmonės nusprendžia iš įvykio vietos pabėgti. Tačiau ką daryti, kai suvoki, kad to daryti nevertėjo? Ar įmanoma situaciją atitaisyti ir išvengti itin griežtos atsakomybės? Su tuo susidūrė studento iš Vilniaus mama, kuri papasakojo, kad jos sūnus įvažiavo į kitą automobilį ir išsigandęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. „Jis labai gailisi, bijo.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui leisti  savivaldybėms nustatyti mažos taršos zonas bei įtvirtinti baudas nesilaikantiems šios tvarkos. Tam dar turės pritarti Seimas. Alternatyviųjų degalų įstatymo, Rinkliavų įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siekiama aiškesnio teisinio reguliavimo, panaikinti interpretavimo galimybes ir nustatyti savivaldybių teises bei pareigas.

Siūlymas numatyti galimybę gyventojams atgauti jų sumokėtas baudas už karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimų nesilaikymą per COVID-19 pandemiją prieštarauja Konstitucijai, nurodo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Valdžiai svarstant, kaip didinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, dalis gyventojų pradėjo ieškoti alternatyvų, kaip šią mokestinę naštą išeitų sumažinti. Siekdami sutaupyti Lietuviai pradėjo domėtis galimybe gyventi negyvenamosios paskirties patalpose, kurios paprastai yra pigesnės, nei gyvenamosios paskirties patalpos, kurioms taikomi papildomi reikalavimai.

Atšilus orams žmonės traukia dviračius, paspirtukus, riedžius arba juos nuomojasi ir jais važinėja. Vieni tą daro dėl smagumo, kiti – dėl sporto. O kai kurie šias transporto priemones naudoja kaip patogesnę ir pigesnę alternatyvą vietoje automobilių, taksi ar autobusų. Vis tik ne visi žino, už ką galima užsitraukti baudas. Klausimą, kas gresia važiuojant dviračiu ar paspirtuku neblaiviam, iškėlė vilnietis Gytis.

Daugelis supranta, kad keliaujant lėktuvu negalima vežtis ginklų, aštrių daiktų ar sprogmenų, tačiau ne visi žino, kad yra ribojamas ne tik alkoholio, tabako ar vaistų, bet ir grynųjų pinigų kiekis. O už paprasčiausią sūrio ar dešros pakelį galima gauti ir keturženklę baudą. Pvz., skrendant į Jungtinę Karalsytę yra draudžiama įsivežti bet kokius mėsos ir pieno produktus, net jeigu jie yra sufasuoti gamintojo pakuotėje arba įsigyti „duty free“ parduotuvėje, kitaip grės 5845 eurų bauda.

Artėjant vasarai gyventojai vis dažniau išlenda į gamtą ir miškuose, sodybose ar nuosavuose kiemuose kepa šašlykus, dešreles ar kitokį maistą. Vis tik dėl šašlykinės, kepsninės ar laužo gali tekti susimokėti nemenkas baudas. Taip yra dėl to, kad dėl atstumų nesilaikymo ir neatsargaus elgesio gyventojai gana dažnai nuo šašlykinių ar laužų padega savo namus, augalus ar nukenčia patys.

Jau daugiau nei 4 metus bent vienam gyventojui panorėjus gali būti uždrausta rūkyti viso daugiabučio balkonuose ar kitose erdvėse. Vis tik šis draudimas rūkorių negąsdina, o jų kaimynai kenčia nuo dar stipresnio kvapo, kai rūkoma tiesiog namuose. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje viena moteris skundėsi, kad jos kaimynas rūko balkone ir visas kvapas eina tiesiai jai į miegamąjį. Vis tik kaimyno užfiksuoti nepavyksta, į draugiškas kalbas jis nesileidžia.

Beveik 3 metus Lietuvoje yra draudžiama pardavinėti elektronines cigaretes ir jų skysčius su skoniais ar kvapais. Vis tik iki šiol prekybininkai jas sėkmingai pardavinėja tiek prekybos centruose, tiek degalinėse ar kitose atvirose vietose. Tuo piktinosi skaitytoja Dalia, kuriai atrodė nesuprantama, kaip per tiek metų institucijos nesugebėjo nieko padaryti, lyg prekybininkai būtų aukščiau įstatymo.

Kasmet už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus yra skiriama šimtai tūkstančių ar net milijonai baudų. Nemažai pažeidėjų baudų laiku nesumoka ir vairuoja toliau. Vis tik tam tikru metu asmuo gali būti priverstas sumokėti visas baudas, kitaip jam nebus išduodamas vairuotojo pažymėjimas. Su tuo susidūrė vilnietis Dominykas (vardas pakeistas), kuris anksčiau turėjo nemažai baudų, bet jas visas sumokėjo.

Nemažai lietuvių gyvena privačiuose namuose ar kotedžuose su sodais, turi sklypus ar sodybas toliau nuo namų, kur užsuka rečiau. Vis tik ne visi žino, kad kurį laiką nenušienauta žolė gali prišaukti didelių nemalonumų. Už per ilgą veją ar reguliariai neprižiūrimą sklypą gyventojams gresia ne tik baudos – jiems gali būti pradėtas taikyti didžiausias žemės mokesčio tarifas.

Aplinkos apsaugos departamentas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje primena žvejams apie svarbiausius gegužės mėnesio žvejybos reikalavimus ir draudimus. Skelbiamos tikslios datų ribos, kada ir kokių žuvų ar vėžių negalima žvejoti. Taip pat pateikiama informacija apie draudžiamas zonas ir kontaktus, kur galima gauti daugiau konsultacijų. Primena apie galiojančius draudimus Šie priminimai svarbūs siekiant išsaugoti vandens gyvūniją ir laikytis teisės aktų.

Su metalo detektoriais vaikštančių paplūdimiuose, miškuose ar kitur turbūt yra matęs kiekvienas. Tačiau ar pagalvojote, kokių įdomybių lietuviai yra radę ir ką su tais radiniais jie daro ar gali daryti? Neretai į paieškas su metalo detektoriais besileidžiantys gyventojai naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti apie savo netikėčiausius radinius, įsimintiniausius atvejus ir su kokiais sunkumais ar neteisybe tenka susidurti (jų vardai redakcijai žinomi, bet tekste – pakeisti). Lietuvių radinia...