Nuolaidos ir išpardavimai parduotuvėse ir prekybos centruose egzistuoja visame pasaulyje. Tai būdas greitai parduoti prekių likučius ir tokiu būdu išvengti nuostolių. Šiek tiek kreivokas, anot psichologo Arūno Norkaus, dalies mūsų požiūris į nuolaidas veikiausiai susijęs su sovietiniu palikimu, kai nupiginamos buvo tik nekokybiškos prekės. Iš tikrųjų normalu ir visiškai negėdinga pigiau įsigyti reikalingą daiktą.
Priverstinis nusižeminimas
„Stebima dvejopa pirkėjų elgsena: vieni drąsiai perka nukainotus produktus, o kiti drovisi ar net vengia tai daryti, – pastebi asociacijos „Žingsnis po žingsnio“ psichologas Arūnas Norkus. – Šis drovumas susijęs su savęs pateikimu socialinėje aplinkoje. Mes psichologiškai linkę save viešumoje pateikti kuo geriau, nes tada mažėja visiems būdingas įgimtas vidinis menkavertiškumas. Tik todėl madingai rengiamės, gražiai kerpamės, skaniai kvepinamės ir pan.“
Gerų prekių pirkimas, ypač kai tai mato kiti, taip pat padeda save pateikti geriau, todėl nemažai žmonių neperka nukainotų, bet gerų maisto produktų vien todėl, kad jiems atrodo, jog kiti gali pagalvoti, kad jis „ubagas“, „skurdžius“ ir pan. Tai tarsi pažeidžia asmens orumą ir savigarbą.
„Tiesa, šią tendenciją padidina priverstinis nusižeminimas, nes labai dažnai nukainoti maisto produktai sudedami pačiose žemiausiose lentynose, todėl žmonės turi gerokai pasilenkti (ar nusilenkti), kad juos paimtų, apžiūrėtų“, – teigia psichologas.
Perka ne tik socialiai jautriausia visuomenė dalis
Anot didžiųjų prekybos tinklų ir mažesnių parduotuvių atstovų, nukainoti produktai yra ženklinami specialia etikete ir sudedami specialiuose skyriuose parduotuvėje. Šie skyreliai yra populiarūs ir jais mielai naudojasi ne tik socialiai jautriausia visuomenės dalis. Pirkėjai, kurie ketina produktą suvartoti iki prekės galiojimo pabaigos, tokiu būdu gali įsigyti jiems reikiamų produktų gerokai pigiau.
Kadangi žmonės pastaruoju metu perka racionaliai, prekių kiekį planuoja iš anksto, tai neretai pirmiausia apžiūri nupigintas besibaigiančio galiojimo prekes. Daugumoje parduotuvių vakare pigiau galima įsigyti produktų ir gaminių, kurių gaunama kasryt. Pirkėjai darbo pabaigoje gali pigiau įsigyti nefasuotų bandelių, kulinarijos produktų, šviežios žuvies, mišrainių ar šviežių salotų.
Rizikuoti ar nerizikuoti?
Turbūt daugelis yra pagalvoję, ar verta pirkti nukainotų maisto produktų. Ne paslaptis, kad kartais net įsigijus produktų, kurių galiojimo laikas dar nepasibaigęs, tenka nusivilti – pradarius pakuotę pasklinda nemalonus kvapas. Ko galima rasti nupigintų maisto produktų skyreliuose ir ar galima pasitikėti šių produktų kokybe?
Anot Olgos Malaškevičienės, „Maximos“ atstovės ryšiams su visuomene, specialiose nukainotų prekių skyriuose galima rasti maisto produktų, rečiau – pramoninių prekių. „Mūsų parduotuvėse nuolat tikrinamos prekės, kad būtų nustatytos maisto produktų partijos, kurių galiojimo terminas greitai baigsis. Besibaigiančio galiojimo produktai yra parduodami su svaria nuolaida. Trumpo galiojimo prekės yra nukainojamos paskutinę galiojimo dieną, ilgesnio galiojimo – likus savaitei ar dviem iki galiojimo pabaigos. Kada tiksliai prekės yra nukainojamos, priklauso ir nuo prekių kiekio parduotuvėje“, – teigė O. Malaškevičienė.
Darius Ryliškis, prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai, taip pat patvirtino, kad šio tinklo prekybos centruose yra nukainotų prekių skyreliai. „Į juos patenka ir maisto, ir pramoninės prekės. Maisto prekės nukainojamos, kai iki jų galiojimo laiko pabaigos lieka viena dvi dienos. Nukainojamos ir tos maisto bei pramoninės prekės, kurios turi kokių nors smulkių išorinių pažeidimų, pvz., pažeista prekinė išvaizda ar pakuotė – būna įbrėžtas arbatos puodelis, hermetiškumą praradęs kavos pakelis, įlenkta saldainių ar sausainių dėžutė. Šiais atvejais prekė būna visiškai tinkama vartoti, bet dėl minėtų išorinių pažeidimų yra nebepatraukli pirkėjui, todėl būna nukainota“, – teigia jis.
Anot Jolantos Sargiūnienės, UAB „Stilsena“ vykdomosios direktorės, prekybos centruose „TAU“ taip pat yra nukainotų prekių skyrelių. „Dažniausiai nupiginamos prekės, kurių trumpas galiojimo laikas, pvz., pienas, duona, mėsos produktai. Šios prekės nupiginamos dažniausiai likus 1-3 dienoms iki realizacijos pabaigos. Taikoma 30-70 proc. nuolaida“, – teigė ji.
Pasenusius – sunaikina, dar tinkamus – paaukoja
„Pasibaigusio galiojimo maisto produktais neprekiaujame – pasibaigus galiojimo terminui, maistas patenka į specialius utilizuoti skirtus konteinerius, kurie nėra prieinami pirkėjams“, – patikino „Maximos“ atstovė.
Dalį vartoti tinkamų besibaigiančio galiojimo prekių „Norfos mažmena“ skiria labdarai – 2011 m. tam skirta maisto produktų už maždaug 2,5 mln. Lt. Bendrovė yra sudariusi paramos sutartis su keturiomis labdaros organizacijomis.
Kas gi atsitinka tiems produktams, kurie taip ir lieka neparduoti? Ar jie grąžinami tiekėjams? Kas dengia nuostolius? Anot prekybos tinklo „TAU“ atstovės, maisto prekės negali būti grąžinamos tiekėjams, jos yra utilizuojamos – yra sudarytos sutartys su įmonėmis, kurios vėliau pateikia ataskaitas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. „Nuostolius dažniausiai dengiame savo sąskaita, nors yra maža dalis tiekėjų, kurie šiek tiek kompensuoja, – teigė J. Sargiūnienė. – Kadangi prekių grąžinti negalime, esame linkę geriau jas parduoti pigiau.“
Prekybininkų žaidimai
Atrodo, kad prekybininkai nuoširdžiai rūpinasi savo pirkėjais, tačiau yra ir kita medalio pusė – parduotuvių „žaidimai“, kai manipuliuojama skirtingų prekių kainomis.
„Tikslui pasiekti manipuliuojama pirkėjų sąmone. Naudojamos įvairios socialinės įtakos technologijos. Viena tokių – siūlymas pirkti pateikiamas kaip prašymas, t. y. „prašau pirkti“. „Durų į veidą“ technika apima situacijas, kai iš pradžių pateikiamas didžiulis prašymas, bet suvokiama, kad jis veikiausiai bus atmestas. Taip ir atsitikus, pateikiamas kur kas mažesnis prašymas, kuriam asmuo nebegali atsispirti, nes tampa nebepatogu atsisakyti, juk kartą jau atsisakė. Realiai tai vyksta taip: išreklamuojama, kad kokia nors labai bragi prekė yra nupiginta, bet žinoma, kad didžioji pirkėjų dalis tos prekės nepirks, tačiau dėmesį atkreips. Kartu šiek tiek pabranginamos kitos prekės, kurios išdėliojamos netoli išreklamuotosios itin nupigintos. Taigi antrasis (ir tikrasis) prašymas – nupirkti šiek tiek brangesnes eilines prekes – pirkėjų yra įvykdomas“, – parduotuvių manipuliacijas atskleidžia A. Norkus.
Anot psichologo, galima ir atvirkščia technika, vadinamoji „Koja tarp durų“. Tuo atveju iš pradžių pateikiamas mažesnis prašymas, o jį įvykdžius – ir didesnis, kurio jau būna nebepatogu atsisakyti. Ši technika dažnai naudojama parduodant komplektuojamas prekes, pvz., kompiuterio procesorių ir monitorių. Procesorius būna šiek tiek atpigintas, todėl pirkėjas jį nori pirkti, nes kaina atrodo patraukli. Deja, monitorius būna pabrangintas, o kadangi jau būna apsispręsta dėl procesoriaus pirkimo, tai perkamas ir brangesnis monitorius.
Taigi tikslui pasiekti parduotuvės manipuliuoja pirkėjų sąmone. Tokių „žaidimų“ tikslas – padidinti pardavimus ir gaunamą pelną.
Povilas LUNGĖ