Tai paaiškėjo po ketvirtadienio vakarą Briuselyje surengto bendro slapto 54 Europos Parlamento ir ES Tarybos narių balsavimo.
BNS šaltinių Bendrijos institucijose teigimu, Frankfurtas galutiniame balsavime surinko 28 balsus iš 54.
Be šio Vokietijos miesto, dėl teisės įkurti AMLA biurą varžėsi dar aštuoni – Briuselis, Dublinas, Madridas, Paryžius, Ryga, Roma, Viena, taip pat Vilnius.
Remdamasi šaltiniais, naujienų agentūra „Bloomberg“ ketvirtadienio vakarą pranešė, jog Frankfurtas laimėjo ir atskirą ES Tarybos balsavimą, surengtą prieš bendrą su EP nariais.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienio vakarą feisbuke pranešė, jog šiame balsavime, surengtame Vilnius liko trečias – jį aplenkė Frankfurtas ir Paryžius.
„Rungtynėse dėl europinės pinigų plovimo prevencijos agentūros AMLA vietos, siūlant Vilnių kaip puikiausią miestą jai įsikurti, Lietuva tarybos (ES – BNS) balsavime užėmė garbingą trečią vietą iš devynių kandidatų“, – ketvirtadienį po feisbuke paskelbė G. Skaistė.
Anot jos, tai buvo puiki galimybė pristatyti Lietuvą kaip fintech ir atitikties centrą.
AMLA paskirtis – užtikrinanti nuoseklią ir vieningą finansų sektoriaus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą ES. Numatoma, kad agentūroje dirbs apie 400 Europos specialistų. Institucijos biudžetas turėtų siekti apie 70 mln. eurų.
Jei Europos Sąjungos institucijos agentūrą būtų nutarusios steigti Vilniuje, jai jau buvo parengtas pastatas verslo centre „Yellowstone“ – Finansų ministerija pernai lapkričio pabaigoje pasirašė penkerių metų trukmės nuomos sutartį su bendrove „Project RE 1“.
Viešojoje erdvėje kilus abejonių dėl reputacinės rizikos ir „Yellowstone“ naudos gavėjų Finansų ministerija gruodį kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) prašydama pateikti visą informaciją apie „Yellowstone“ vystytojus ir galutinius sandorio naudos gavėjus. Tačiau iki šiol ministerija nekomentavo, ar gavo informaciją iš VSD ir koks jos turinys.
„Project Re 1“ BNS šią savaitę taip pat konkrečiai nekomentavo ir teigė bendradarbiaujanti su Finansų ministerija „nuomos sutarties rėmuose“.
Pastato nuoma valstybei per penkerius metus būtų kainavusi beveik 13,3 mln. eurų – šiuos kaštus būtų padengusi Vyriausybė.
Pagal sutartį pirmus tris mėnesius nuo jos pasirašymo (iki šių metų vasario 27 dienos) ministerija įmonei už paslaugas nemoka, už ketvirtą ir vėlesnius mėnesius (daugiausia – už tris) ji mokėtų 20 tūkst. eurų kompensaciją, o praėjus pusmečiui sutartis būtų automatiškai nutraukta, jei per tą laiką nebūtų priimtas joks sprendimo dėl AMLA vietos arba Lietuva nelaimėtų konkurso.
