Išlaikomų valdininkų armija plečiasi ir Saulėtekio, ir Saulėlydžio peizažuose. Lietuvos Pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento Rimo Varkulevičiaus interviu „Balsui.lt“.
Valstybės tarnautojų Lietuvoje esama per 25 tūkstančius. Ministerijų yra 13, joms ar tiesiogiai seimui bei vyriausybei pavaldžių įstaigų - šimtai. Verslą reguliuojančių įstaigų kelios dešimtys. Vienas komisijas ir įstaigas revizuoja kitos komisijos ir įstaigos, o po to dar ir nuopelnais nepasidalina.
Žurnalistas Gintas Rotulaitis (GR) klausia: Ar Lietuvoje viešojo gyvenimo bei verslo administravimo lygis sudaro apčiuopiamą naštą?
Paskutiniais metais Lietuvos valstybės kūryboje atsiradus Europinei dimensijai – narystės sąjungoje sąlygotai asmenų ir prekių judėjimo laisvei, ypač aktuali tapo teisėkūra ir įstatymų harmonizavimas. Be abejonės, teisėkūroje turi pasireikšti valdininkų iniciatyva ir atsakomybė. Čia jų prioritetas.
Kaip susisiekimo srityje šviesoforai bei eismo kryptys – taip ir verslo bei valdžios santykiuose reguliavimas tiesiog turi būti. Žinoma, tai kainuoja. Ar valdžios aparatas nėra per didelis, klausimo nekyla, svarbiau kokybė ir efektyvumas. Mums svarbus įstatymų, reguliuojančių dokumentų aiškumas, nes „pigi valdžia – brangiai kainuoja“.
Biurokratijos problema aktuali visame pasaulyje. Teko lankytis JAV žemės ūkio departamente, kuriame dirba 10 000 darbuotojų. Uolus verslo administravimas yra plačiai išvešėjęs. Ir Europos Sąjungoje (ES) susivokta, kad biurokratizmo našta jau tampa per didelė. ES artimiausiais metais ketina šios naštos apimtį verslui ir visuomenei sumažinti 25%. Tai pasireikš personalo, įstaigų skaičiaus, sąnaudų ir funkcijų mažinimu.
GR: Metus veikia atnaujinta „Saulėlydžio“ komisija skirta mažinti biurokratizmą ir supaprastinti administracines procedūras. Ar per tą laikotarpį patyrėte teigimą „Saulėlydžio“ procesų poveikį?
Saulėlydžio ar Saulėtekio procesai vyksta administravimo dimensijoje ne taip svarbu, svarbesnis yra rezultatas – sklandus, pasitikėjimu pagrįstas verslo ir valdžios bendradarbiavimas.
Ypač vertiname šiuo metu ūkio ministerijai pavestą „Geresnio reglamentavimo“ programą. Deja, šią iš Europos sąjungos iniciatyvos kilusią programą kuruojanti ūkio ministerija nevaldo kitų ministerijų, daugybė programos klausimų yra Teisingumo ministerijos kompetencijoje. Geriausia būtų, kad ši programa būtų iškelta į vyriausybinį lygį, pavyzdžiui, vyriausybės kanceliarijos.
Pasitikėjimo iš valdžios pusės vis dar trūksta milijardinių ES lėšų skirstymo srityje, pagal eilę programų gaunama parama, kuri turėtų būti nukreipta į privatų sektorių, sunkiai įveikia konkursinius barjerus.
Taip pat, valstybinės įstaigos siekia perdėm kontroliuoti įvairias sertifikavimo, licencijavimo, prabavimo ir panašias funkcijas. Kitose Europos valstybėse eilė šių funkcijų perduota privačioms arba visuomeninėms, asocijuotoms struktūroms. Šis kontroliavimo įprotis tampa ne vaistu nuo korupcijos, bet dirva jai.
Tarp svarbiausių LPK tikslų - socialinių ir teisinių Lietuvos darbdavių interesų gynimas, socialinio dialogo stiprinimas. Šiuo interesus atstovaujame vyriausybinėse, socialinėse bei tarptautinėse organizacijose, taigi siekiame dialogo ir bendradarbiavimo.
