Ar tikrai Pasaulio taurė atneša ją rengiančiai šaliai ilgalaikės naudos? Priklauso nuo požiūrio.
2002-ųjų žaidynės Japonijoje, nors ir rengtos padedant Pietų Korėjai, virto ilgalaike našta vietinėms bendruomenėms. Kodėl? Jos liko atsakingos už žaidynėms pastatytų stadionų priežiūrą. Aštuoni iš dešimties specialiai čempionatui skirtų stadionų per metus atneša nuo 2 iki 6 mln. JAV dolerių nuostolius, kuriuos dengia japonų mokesčių mokėtojai.
„Nei strategijos, nei sėkmės“, - taip apibendrino situaciją vienas ekspertų.
Tuo tarpu Vokietijai 2006-ųjų taurė atnešė apie 2,6 mlrd. JAV dolerių pelną, už maistą, gėrimus bei suvenyrus. „Vokietija yra didelė ekonomika, tad šie skaičiai nėra dideli. Iš pat pradžių buvo aišku, jog didelės įtakos bendrai ekonominei situacijai žaidynės neturės“, - sakė Gertas Wagneris iš Vokietijos ekonominių tyrimų instituto.
1998-ųjų žaidynės Prancūzijai padėjo išbristi iš ekonominės to meto depresijos. „Dėl Pasaulio taurės, padidėjo euforija ir vartojimas, kas lėmė ekonomikos atsigavimą“, - kalbėjo ekonominės analitikos kompanijos „Xerfi“ atstovas Alexanderis Lawas.
1994-ųjų žaidynės JAV atnešė 60 mln. JAV dolerių pelną vien už parduotus bilietus bei rėmimo sutartis. Kadangi varžyboms naudoti jau esantys stadionai, joms ruošiantis nebuvo didelių išlaidų. Be to, analitikai pastebi, jog daug svarbiau buvo tai, jog didžiausioje pasaulio ekonomikoje buvo populiarinamas futbolas.
2010-ųjų taurė Pietų Afrikos respublikoje turėtų atnešti šalies ekonomikai apie 12 mlrd. JAV dolerių.
Tikimasi, jog čia atvyks 373 000 lankytojų ( anksčiau prognozuoti 500 000), tačiau tie kurie atvyks liks ilgiau ir išleis daugiau. Kiekvienas turistas savo vizito metu turėtų išleisti maždaug 3900 JAV dolerių.
Kita vertus, žaidynės atsiėjo 3,9 mlrd. JAV dolerių ( vietoj planuotų 2,2 mlrd.), tad papildomą milijoną teko sukrapštyti vietos bendruomenėms.
