Naujųjų ES valstybių perspektyvos 2008-2009 metais teigiamos, tačiau ekonomikos lėtėjimo ir didesnės infliacijos rizika išlieka, rašoma Pasaulio banko ataskaitoje.
Pasaulio bankas (PB) tris kartus per metus pateikia ataskaitą „ES8+2“ apie naująsias Europos sąjungos valstybes nares.
ES8 vadinamos aštuonios valstybės - Lietuva, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija. Regionas 8+2 apima minėtas valstybes bei 2008 metais prisijungusias Bulgariją ir Rumuniją.
Vysimės lėčiau
„2008-2009 metais regionas žengs tolimesnius, tačiau trumpesnius žingsnius jų ilgame kelyje vejantis ES15 valstybes „Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2007 metų pirmoje pusėje pasiekė viršūnę, o antrą pusmetį lėtėjo, tačiau išliko tvirtas. Augimo lėtėjimas tęsis 2008 metais, ypač Baltijos valstybėse“, - sakė vadovaujantis Pasaulio banko ekonomistas ir pagrindinis ataskaitos autorius Ron Hoodas.
Bendroji regiono perspektyva Pasaulio banko ekonomistų požiūriu yra teigiama, kaip ir OECD valstybių. OECD yra tarptautinė 30 išsivysčiusios ekonomikos šalių organizacija, įkurta 1948 m. – „Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija“.
Paskolų rinkos krizės poveikis
PB ataskaita rodo, kad būsto paskolų krizė paveikė kitas rinkas ir kitas valstybes, aptemdė JAV augimo perspektyvą. Ataskaita pabrėžia, kad fundamentalūs ekonomikos pagrindai ES8+2 valstybėse nepakito, nors ir išaugo netikrumas. Pasaulio mąstu, panašu, kad ilgesnį laiką bus mažiau rizikuojama, o svyravimai visose turto rinkose tęsis. Tai bus iššūkis ES8+2 valstybėms. Nors infliacija augo daugiau nei tikėtasi, BVP toliau auga žvaliai. Susirūpinimą kelia nebent didelis einamosios sąskaitos deficitas.
R. Hoodas sako, kad reikia žvelgti toliau nei kasdieniai rinkos svyravimai. ES8+2 valstybių gebėjimas atlaikyti pasaulinius rinkų neramumus remiasi keletu faktorių: bankai čia nėra taip įsivėlę į antrarūšių paskolų rinką; valstybių ūkiai yra labiau tiesiogiai susieti su ES nei su JAV; nors paskolų buvo išduota daug, paskolos privačiam sektoriui nėra blogos. Be to, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, labiausiai JAV paskolų krizei jautrios šalys jau pradeda prisitaikyti. Ataskaitos autoriai daro išvadą, kad pasaulio ekonomikai lėtėjant, eksportas gal nebebūti augimo varikliu, o vidinei paklausai kontroliuoti reikės papildomo fiskalinio reguliavimo.
Kitos ataskaitos išvados
Infliacinės tendencijos regione įsitvirtina nepaisant silpnesnės paklausos. Maisto ir naftos produktų kainų augimas yra pagrindinis veiksnys. Jei šiose šalyse atsispindės giliai pasaulio ekonomikoje ištakas turintys energijos tiekimo ir paklausos procesai, į biokuro gamybą orientuoto žemės ūkio augimas maisto produktų gamybos sąskaita, poreikių kitimas ir pajamų augimas maisto deficitu pasižyminčiose šalyse, tuomet ilgalaikis poveikis bus didesnis.
Regione darbo kaštai auga greičiau nei produktyvumas. Viena to priežasčių – darbuotojų trūkumas. Kredito augimas regione sulėtėjo, tačiau išlieka aukštas. Ataskaitos autoriai pastebėjo, kad einamosios sąskaitos deficitas Baltijos šalyse stabilizavosi. Išorinis disbalansas gali normalizuotis lėčiau augant Baltijos šalių BVP. Regiono valstybėms taip pat reikėtų didinti viešųjų išlaidų (biudžeto lėšų) efektyvumą.
