Greitos ir paslaugios padavėjos, mandagūs barmenai neriasi iš kailio, kad tik uždirbtų kuo daugiau arbatpinigių. Atlikus nedidelį tyrimą paaiškėjo, kad arbatpinigiai dažniausiai viršija atlyginimą. Darbdaviai tuo naudojasi – moka padavėjams mažus atlyginimus. Mokesčių inspekcijos specialistai primena, kad už „arbatą“ reikia mokėti mokesčius.
Nuo 50 centų iki 60 Lt
Lankytojai dažniausiai palieka nuo 50 centų iki 7 litų, pasakoja šiuo metu kavinėje dirbantis Antanas. „Sekmadieniais 50 Lt „arbatos“, pirmadieniais – 30 Lt. Užmokestis už dieną vidutiniškai siekia 40 Lt“, – pasakoja vaikinas.
Barmenė Kristina sako, jog iš klientų dažniausiai sulaukia 2–3 Lt arbatpinigių, o 5–10 Lt pasitaiko retai. „Dirbant už baro, ar gausi „arbatos“, labai priklauso nuo bendravimo su žmogumi. Jei pasišypsai, pajuokauji arba išsikalbi – gali būti beveik garantuota, kad žmogus paliks monetų, – pasakojo barmenė. – Vasara tokiems barams, kuriame aš dirbu, nėra sezonas. Žmonių nedaug, todėl iš „arbatos“ uždirbti antro atlyginimo nelabai išeitų. Per dieną kartais gaunu vos 5 litus, nors, tiesa, buvo dienų, kai gavau ir 60 litų“.
Rasa, dirbanti užkandinėje, kurios pagrindas – kompleksiniai pietūs, arbatpinigių daug neuždirba: „Ateina tie patys žmonės, tai jiems net neverta palikti arbatpinigių.“
Gerda pasakojo, jog arbatpinigių kiekis priklauso nuo klientų. „Arbatos" susirenku daugiau, nei uždirbu. Per darbo dieną išeina apie 100 litų, o alga siekia vos 50 litų per dieną. Stengiuosi aptarnauti taip, kad paliktų arbatpinigių“, – dalijosi darbo kavinėje subtilybėmis mergina.
Šiuo metu viename iš Anglijos restoranų dirbantis Karolis pasakojo, jog per savaitę jo gaunami arbatpinigiai siekia 300–400 litų, o alga – 4000 litų, todėl jam išgyventi tik iš arbatpinigių neįmanoma.
Arbatpinigiai – antra alga
Kol kas arbatpinigiai kavinių ir barų darbuotojams – pagrindinis pajamų šaltinis. Dauguma maitinimo įstaigose dirbančių žmonių nė nežino, kad nuo arbatpinigių turėtų būti mokami mokesčiai.
„Apmokestinti arbatpinigius – didžiausia nesąmonė, nes 15 procentų mokesčio yra labai daug. Bet iš kurgi valstybei žinoti, kiek aš kiekvieną vakarą gaunu „arbatos“?“, – svarstė mūsų kalbinta padavėja.
„Dirbu tikrai tik dėl arbatos – atlyginimas menkas, siekia pusę tūkstančio litų, o kai žmonių yra, galiu susirinkti daugiau nei šimtą litų papildomai. Geriausiai klientai palikinėja po algų“, – pasakojo padavėja.
„Jei „arbata“ būtų apmokestinta, tikrai nedirbčiau, nes darbo krūvis labai didelis ir darbas sunkus. Realiai tik iš „arbatos“ ir gyvenu“, – pasakojo kita padavėja.
SPECIALISTO KOMENTARAS
Arbatpinigiai yra apmokestinami
Kas yra arbatpinigiai? Ar jie apmokestinami? Situaciją komentuoja Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Zonė LAPIENĖ:
– Arbatpinigiai yra pajamos, kurios yra ir gali būti apmokestintos dvejopai: vienu atveju, kai jie įskaičiuojami į sąskaitą arba visi arbatpinigiai atitenka bendrovei bei ši vėliau juos išmoka darbuotojams pagal savo nustatytą tvarką ir kitu atveju, kai darbuotojai patys gauna arbatpinigius ir juos pasilieka sau.
Gyventojų gaunamų pajamų, įskaitant arbatpinigius, apmokestinimas yra nustatytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Šiuo metu jie apmokestinami 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu.
Taip pat nuo arbatpinigių sumos, kaip nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, turi būti išskaičiuotos (sumokėtos) privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos.
Plačiau apie apmokestinimą
Pirmu atveju, pagal minėtą įstatymą, iš Lietuvos vieneto (bendrovės, restorano, kavinės) gyventojo gaunamos pajamos, tarp jų ir arbatpinigiai, yra priskiriamos A klasės pajamoms. Pavyzdžiui, restoranas, išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, nustatyta tvarka privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos nėra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Todėl, jei Lietuvos vienetas (kavinė, restoranas ir t.t.) darbuotojų iš klientų gautus arbatpinigius priskiria bendrovės pajamoms, o vėliau iš šių lėšų darbuotojams išmoka sumas kartu su darbo užmokesčiu, pajamų mokestį bei PSD ir VSD įmokas, išskaičiuoti privalo šias išmokas išmokėjęs vienetas.
Antru atveju, arbatpinigiai pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriami B klasės pajamoms. Mokestį nuo jų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas. Todėl, jei bendrovė leidžia darbuotojams iš klientų gautus arbatpinigius pasibaigus darbo laikui pasidalinti, gauti darbuotojų arbatpinigiai apmokestinami analogiškai, tačiau pajamų mokestis turi būti sumokamas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 dienos pateikiant metinę gyventojo pajamų deklaraciją.
Tikrinant viešojo maitinimo įstaigas, tenka susidurti su situacijomis, kai prie kasos aparatų stovi įvairiausios talpyklos – nuo stiklinės iki taupyklės – su lankytojų paliktais pinigais. Primenu, kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje draudžiama laikyti neapskaitytus (taip pat asmeninius) pinigus.
Ieva AUGYTĖ