Dėl tokio pat nusikaltimo nuteistas ir bendrovės vadovas Algirdas Šiatkus, jam skirta 3,7 tūkst. eurų bauda.
Tačiau dėl statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, nusikalstamo bankroto įmonės vadovas buvo išteisintas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl daugiau nei 26 tūkst. eurų žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Penktadienį paskelbtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.
Nuosprendyje rašoma, kad A. Šiatkus dėl daugiau nei 175 tūkst. eurų iššvaistymo išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Analogišku pagrindu jis išteisintas ir dėl kitų aukščiau minėtų nusikaltimų.
Bendrovė anksčiau vertėsi ekologinių avarijų likvidavimo cheminių ir naftos išsiliejimų atvejais bei kitais aplinkos apsaugos darbais, prekyba tam skirtomis priemonėmis.
2020 m. bendrovės „Ūrus ir Ko“ Utenos rajone valdyta atliekų aikštelė sulaukė aukščiausių šalies vadovų dėmesio,
Tų metų sausį Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, dalyvaujant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, policijos bei Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) pareigūnams, atliko neplaninį „Ūrus“ ir Ko“ veiklavietės patikrinimą.
Tada skelbta, kad pasitvirtino Utenos rajono savivaldybei AAD pareigūnų rašte pateikta informacija apie sandėliuose laikomų pavojingų atliekų grėsmę – veiklavietėje laikomos atliekos neatitinka priešgaisrinės saugos, civilinės saugos bei aplinkos apsaugos reikalavimų. Lauke buvo rastas didelis kiekis atliekų. Didelis kiekis atliekų, maždaug 3 tūkst. tonų, buvo laikomos atvirame lauke.
Utenos rajone esantį cheminių atliekų sandėlį prezidentas Gitanas Nausėda tada pavadino aplinkosaugine „bomba“.
2019 m. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) skelbė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, remiantis ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų surinktais duomenimis, bankrutavusi atliekų tvarkymo veiklą vykdžiusi bendrovė ir jos vadovai kaltinami tuo, kad sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles netinkamai tvarkydami žmonių sveikatai ir gamtai pavojingas atliekas Utenos rajone esančioje bendrovės atliekų tvarkymo aikštelėje, dėl to galimai buvo padaryta didelė žala aplinkai.
Pasak FNTT, atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2011–2016 metais Vilniuje registruotos, bet realią veiklą Utenos rajone vykdžiusios bendrovės vadovai surinkdavo (supirkdavo) iš įvairių tiekėjų atliekas tolesniam jų tvarkymui, tačiau galimai tinkamai jų netvarkė.
Surinktos (supirktos) pavojingos atliekos ne tik nebuvo laiku utilizuotos, tačiau dalis jų buvo kaupiama ir laikoma galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neleistinai buvo sukauptas didelis kiekis pavojingų ir nepavojingų atliekų. Tūkstančiai litrų panaudotų pramoninių dažų likučių, klijų, tepalų ir kitokių pavojingų atliekų nebuvo nei tinkamai laikomi, saugomi, nei utilizuojami, dėl to pateko į aplinką, užteršdami sunkiaisiais metalais ir naftos produktais gruntą.
Be to, įtariama, kad didelės vertės bendrovės turtas – dalis bendrovės lėšų, galėjo būti iššvaistytas.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ši atliekų tvarkymo bendrovė kelerius metus galimai teikė neteisingus duomenis mokesčių administratoriui, dėl to į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta daugiau kaip 25 tūkst. eurų pelno mokesčio. Bendrovės vadovai taip pat kaltinami apgaulingai tvarkę bendrovės buhalterinę apskaitą bei, sąmoningai blogai valdydami bendrovę, nulėmė jos bankrotą, dėl to padaryta didelė turtinė žala kreditoriams (nusikalstamas bankrotas).
Iš viso tyrimo metu buvo nustatyta 11 galimai padarytų nusikalstamų veikų, kurios apima tiek veikas aplinkai ir žmonių sveikatai, tiek finansų sistemai, ekonomikos ir verslo tvarkai, tiek nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.
Žiniasklaida skelbė, kad lėšas, kurios turėjo būti panaudotos atliekų tvarkymui, įmonė panaudojo ne pagal paskirtį ir iššvaistė. Įtariama, kad pinigų pasisavinimui buvo naudojamos įvairios finansinės schemos ir kad tam buvo pasitelkiamos užsienio kompanijos.
