Šiuo metu ES vadovaujanti Čekija atskleidė planus atnaujinti seniai sustabdytas diskusijas dėl kompensacijų už vėluojančius skrydžius. Diskusijos buvo įstrigusios dėl Jungtinės Karalystės (JK) ir Ispanijos ginčių dėl Gibraltaro oro uosto.
Buvo tikimasi, kad JK pasitraukus iš ES šis klausimas pajudės iš vietos. Tačiau vežėjų, kuriems tenka atsakomybė mokėti kompensacijas, nusivylimui taip nenutiko.
Skrydžių bendrovės seniai argumentavo, esą nesąžininga reikalauti mokėti šimtus eurų siekiančią kompensaciją, net jei skrydžio nukėlimas ir nesujaukia keliautojų planų. Be to, jos argumentavo, kad kompensacija dažnai gerokai viršija bilieto kainą.
„Manau, kiekvienas sutiks, kad nėra teisinga, kai už bilietą mokėdamas 50 eurų atgal gauni 300 eurų. Tai visiškai nelogiška“, – sako Briuselyje įsikūrusios lobistinės organizacijos Airlines for Europe (A4E) vykdomasis direktorius Thomas Reynaertas.
Europos Komisija anksčiau yra bandžiusi pakeisti dabartinę tvarką siūlydama nustatyti, kad kompensacijos būtų mokamos, jeigu skrydis vėluoja daugiau kaip 5 val. Be to, buvo siūlytos ir išlygos, kada kompensacijos nebūtų mokamos dėl „ypatingų aplinkybių“.
Oro bendrovės tikisi, kad Čekijos vadovavimo ES laikotarpiu bus judama šia kryptimi.
Įmonės, tarpininkaujančios keliautojams dėl kompensacijų išmokėjimo, ir vartotojų teisių grupės yra susirūpinusios dėl naujų planų ir jiems prieštarauja.
Briuselyje įsikūrusios vartotojų grupės BEUC teisininkas Stevenas Bergeris sako, kad reguliavimas turi būti dar griežtinamas, o ne laisvinamas, ir kompensacijas reikėtų skirti automatiškai. Jis nesutinka su avialinijų argumentais, esą atšaukti skrydžiai neturi didesnio poveikio keliautojams.
„Jeigu skrendi iš Lietuvos į Portugalija už 30 eurų ir įstringi ten dviem dienoms tarp skrydžių, ar sąžininga, kad gauni kelius eurus kompensacijos? Mes turime išlaikyti kompensacijų lygį ir dar sugriežtinti taisykles“, – sako jis.
Daugybė skundų
Kompensacijų klausimas dar aštresnis dėl pandemijos metu nutrauktų skrydžių ir dabar stebimo vasaros kelionių chaoso, kilusio aviakompanijoms masiškai atšaukiant skrydžius.
Tarptautinio oro transporto asociacija (IATA) ir lobistinė grupė A4E skaičiuoja, kad kompensacijos gyventojams už pirktus bet nepanaudotus bilietus tarp 2020 m. kovo ir gegužės ES ir JK siekia 9,2 mlrd. eurų.
Tačiau problema yra kilusi daug anksčiau nei pandemiją ir vežėjų vadovai viešėdami Briuselyje ją kelia kaip svarbiausią.
Pagal dabartines taisykles, aviakompanijos neturi mokėti kompensacijos, jeigu skrydžio vėlavimas ar atšaukimas yra nulemtas „ypatingų aplinkybių“. Tačiau nėra bendro sutarimo, kas tai turėtų būti.
Kadangi daug bylų pasiekia teismą ir nemaža jų dalis atsiduria ES Teisingumo Teisme, čia nustatomi vis nauji teisiniai precedentai – vadinasi, per kelerius metus pradinės taisyklės buvo gerokai išplėtotos.
„Teisės aktas, kurį priėmė Europos Parlamentas, nėra tas pats teisės aktas, kurį turime. Nemaža jo dalis yra kilusi iš to, kaip teisėjai interpretuoja teisės akto tekstą“, – sako „Oracle Solicitors“ atstovas Harrys Snookas.
Jo teigimu, esminės taisyklės turėtų būti aiškios ir suprantamos visiems, o ne tik teisininkams.
Vis dėlto vartotojų teisių organizacijos sako, kad teisminių bylų kiekį lemia faktas, kad oro bendrovės nemoka kompensacijų, nors privalėtų tai daryti.
„Viskas baigiasi tuo, kad teismai užversti bylomis, kurias inicijuoja tarpininkai. Jie tuo verčiasi dėl to, kad taisyklės neįgyvendinamos. Jeigu aviakompanijos gerbtų keleivių teises, rinkos tarpininkams neliktų“, – įsitikinęs BEUC atstovas S. Bergeris.
Oro bendrovės „paprasčiausiai sukūrė rinką“ kompensacijų išieškotojams, nes jos nėra linkusios paprasčiausiai taikyti vartotojų teises, sako „Gibbels Public Affairs“ atstovas Patrickas Gibbelsas, atstovaujantis bendroves, kurios tarpininkauja išieškant kompensacijas.
„Jie sako, kad mes laikomės agresyvių komercinių praktikų. Tačiau iš tiesų jie turi galvoje, kad mes supažindiname vartotojus su jų teisėmis. Žinoma, esame didelis akmuo jų batuose. Tačiau tik dėl to, kad darome tai, ką jie patys turėtų daryti“, – aiškina jis.
Sugrąžinti džiną į butelį
Ši problema yra labai jautri ES politikams, iš kurių daugelis simpatizuoja oro bendrovėms, tačiau nenori atrodyti kovojantys prieš vartotojų teises.
Vienas Čekijos pareigūnas sako, kad Praha kviečia iš naujo pradėti diskusiją, tačiau pripažįsta kad „nebus lengva“ rasti kompromisą.
Avialinijos sako nesudedančios visų vilčių į čekus ir taip pat laukia, kol vadovavimą ES nuo kitų metų pradžios perims Švedija.
„Mes taip pat laukiame bendro darbo su jais. Manome, kad tai galėtų būti prioritetas jiems. Vartotojų teisės Šiaurės šalyse paprastai yra gana svarbios“, – komentavo T. Reynaertas.
Pasak jo, sudėtingi laikai oro bendrovėms ir keleiviams verčia grįžti prie šio klausimo sprendimo.
„Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary sako, kad Europos Komisija turėtų sekti Didžiosios Britanijos rengiamu pasiūlymu, kuriame kompensacijos dydis yra susietas su lėktuvo bilieto kaina.
„Jeigu Britanijos reforma bus veiksminga, tai gali priversti ką nors daryti ir EK. Taigi vilties yra“, – sakė jis.
