Naujai įsteigtos Nukentėjusių nuo bankų asociacijos teigimu, komerciniams bankams savavaliaujant bei gaunant milžiniškus pelnus iš sukčiavimo būdu užgrobto vartotojų turto, suvienijus visus asmenis, kurių teises bankai vienašališkai pažeidinėjo, galima pažaboti kol kas įstatymais nereguliuojamą komercinių bankų savivalę.
Penktadienį pristatydama naujai įsteigtą asociaciją jos direktorė Lina Urbšaitė tikino, jog kol kas vos keliasdešimt narių vienijanti organizacija artimiausiu metu turėtų ženkliai prasiplėsti, kadangi kasdien yra sulaukiama beveik po šimtą nusiskundimų dėl bankų savivaliavimo.
„Steigėjai buvo tie asmenys, kurie nesitaikstė su bankų sukčiavimu, apgaulėmis. Bankai konstatuoja, kad nori solidariai bendradarbiauti su žmonėmis, bet akivaizdu, kad jie savavaliauja ir pažeidinėja jų teises. Mes kovosime už pažeistas žmonių teises ir kovosime už juos. Inicijuosime ieškinius į pačią Skandinaviją, į Skandinavijos bankus ir tiesiogiai klausime, kodėl jie leidžia Baltijos šalyse vykdyti tokią savivalę, kadangi ten nėra elgiamasi taip, kaip čia, Lietuvoje. Žmonės nebeturi lėšų kreiptis į teismus ir tik susibūrę į tam tikrą grupę mes kažką pasieksime. Vienas žmogus ne karys prieš tokią mašiną kaip bankai“, - žurnalistams sakė L. Urbšaitė.
Jos tvirtinimu, asociacija ruošiasi kreiptis į Lietuvos banką, kuris turėtų pasiaiškinti, kodėl komercinių bankų veikla šalyje yra visiškai nekontroliuojama, taip pat rengiamasi inicijuoti paklausimus Vyriausybei, Seimui bei Generalinei prokuratūrai.
„Šiandien mes matome daugiausia bankų pažeidimų, susijusių su sutartimis, kurios galiausiai atsisuka prieš patį žmogų. Dažniausia žmogus pasirašo nesuokdamas tų sutarčių, jam sutartys nėra papunkčiui išaiškinamos, nors bankai turi prievolę visus aspektus kiekvienam vartotojui nuodugniai paaiškinti. Žinoma, žmogus taip pat yra atsakingas, tačiau reikia suvokti, kad ne visi turi tinkamų teisinių, finansinių ir bankinių žinių, kad būtų galima tinkamai traktuoti sutartį. Bankas privalo prisiimti solidarią atsakomybę“, - aiškino L. Urbšaitė.
Paprašyta įvardinti konkrečius banko sukčiavimo atvejus, asociacijos vadovė išskyrė situacijas, kai rusakalbiams gyventojams yra teikiamos lietuviškai sudarytos sutartys tinkamai jų neišaiškinus, bei tarpininkavimo atvejus, kai įmonės vadovui po šūsnimi kitų dokumentų yra „netyčia“ pakišama nauja laidavimo sutartis, kurią šiam pakiša su bankais dirbantis atstovas, o žmogus nieko nenutuokdamas pasirašo ir išplečia savo įsipareigojimus.
„Šiuo metu mes teismuose jau kovojame ir su tais atvejais, kai bankai kėsinasi iš gyventojų atimti jų įkeistą būstą bei išvaryti šeimas į gatvę. O tie būstai, žinoma, būtų parduoti varžytinėse, už žymiai mažesnę sumą, toms pačioms bankų įmonėms, valdančioms jų turtą“, - pabrėžė L. Urbšaitė.
Asociacijos pristatymo konferencijoje taip pat dalyvavęs Seimo narys Petras Gražulis pateikė įstatymų pataisas, kurios turėtų sumažinti bankų manipuliavimą fizinių bei juridinių asmenų turtu.
„Šiuo metu Lietuvoje galioja tokie įstatymai, kad bankas gali išsireikalauti iš asmens ne tik jo įkeistą turtą, bet jis turi teisę išieškoti nuostolius ir iš kito turto. Pagal pateiktas įstatymo pataisas siekiama užtikrinti, kad bankai galėtų išieškoti tik iš įkeisto turto. Kitu įstatymo pakeitimu inicijuojamas siūlymas neleisti bankų antrinėms įmonėms supirkinėti gyventojų turto, taip pat siūloma pataisa, kad dvejus metus po krizės bankai apskritai negalėtų nusavinti bet kokio turto iš nemokių juridinių ir fizinių asmenų“, - siūlymus pristatė parlamentaras.
