Nekilnojamojo turto (NT) specialistai spėja, kad banko nacionalizavimas gali pakoreguoti šalies gyventojų elgseną ir piniginių srautų judėjimą. Kol kas visuotinė Lietuvos indėlininkų reakcija į susidariusią situaciją nėra galutinai aiški. Tikėtina, kad tam tikra dalis lėšų iš bankuose esančių indėlių gali būti nukreipta į ilgalaikį materialųjį turtą.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Akorus Real Estate“ pardavimų vadovo Donato Kojalos nuomone, kilusi suirutė gali paskatinti žmones ieškoti alternatyvių investicijų indėliams. Nekilnojamasis turtas gali būti viena iš turto klasių, kurioje galimas paklausos ūgtelėjimas.
Finansų ministerijos duomenimis, SNORO banke yra 4,84 milijardo litų apdraustų indėlių, kurie privalo būti grąžinti indėlininkams.
„Per tam tikrą laikotarpį į rinką grįš Lietuvos mastu didelė pinigų suma. Greičiausiai didžioji lėšų dalis bus vėl nukreipta į indėlius kituose komerciniuose bankuose, tačiau nemanau, kad visi 100 proc. indėlių vėl virs indėliais. Labai svarbu, per kiek laiko ir kokiu tempu valstybė sugebės grąžinti pinigus gyventojams. Jei procesas užtruks, pasitikėjimas indėlių ir jų draudimo sistema gali iš esmės subliūkšti. Tai paskatins indėlininkus atsiiminėti lėšas iš kitų bankų. Mano nuomone, dalis lėšų būtų nukreipta į nekilnojamąjį turtą. Net ir nedidelė dalis iš šiuo metu indėliuose esančių apie 34 milijardų litų galėtų būti postūmis bandančiai atsigauti Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai“, - teigia D. Kojala.
Anot „Akorus Real Estate“ pardavimų vadovo, jei taip atsitiktų, rinkoje būtų ieškoma ilgalaikėje perspektyvoje likvidaus ir šios dienos rinkos kainas atitinkančio turto. Pažymėtina, kad tokie nekilnojamojo turto objektai ir šiandien yra gana paklausūs, todėl rinkoje dirbtinai sukilus paklausai neatmestinas kainų ūgtelėjimas. Kainų padidėjimas ir pirkėjų pagausėjimas neabejotinai pagyvintų bendrą rinką, tačiau pirkimo bumo, lydimo ženklaus kainų didėjimo, tikėtis tikrai nevertėtų.
