Nekilnojamojo turto rinka, pasak M. Bružo, šiuo metu yra sulėtėjusi, tačiau tokiems pokyčiams galima rasti konkretų paaiškinimą.
„Sulėtėjimas vyksta dėl gana pragmatiškų priežasčių, viena jų – bankų maržos kilimas, kuris yra pakilęs beveik vienu procentiniu punktu. Tai reiškia, kad pirkėjams skolintis pinigus yra žymiai brangiau. Taip pat maržos kilimas pristabdo tuos žmones, kurie perka turtą investicijai, skolindamiesi pinigus iš bankų. Šie lėtėjimo reiškiniai yra matomi, tačiau aš nemanau, kad tai būtų galima pavadinti krize. Žinoma, tai gali atnešti tam tikras kainų korekcijas“, – sako M. Bružas.
Galima esmine rinkos kainas pakoreguosiančią priežastimi „Baltic Sotheby’s International Realty“ direktorius įvardina vykstančias „Brexit“ derybas tarp ES ir Didžiosios Britanijos.
„Jau kurį laiką stebime „Brexit“ diskusijas Anglijos parlamente. Kokią tiksliai įtaką „Brexitas“ padarys, nežino nei Didžiosios Britanijos, nei ES, nei Lietuvos politikai, bet jeigu tas scenarijus bus grubus, tikėtina, kad atsiras tam tikras sulėtėjimas“, – priduria pašnekovas.
Visgi nors NT kainos Lietuvoje ir gali keistis, pašnekovas pastebi, kad užsieniečiai arba lietuviai, gyvenantys svetur ir uždirbantys pajamas kita valiuta, Lietuvoje susiduria su problema: sudėtinga gauti būsto paskolą butui įsigyti.
„Pavyzdžiui, jeigu užsienietis iš Rytų gauna pajamas ne eurais, tai paskolos jis negalės gauti mūsų šalyje. Jeigu kalbame apie užsieniečius, kurie dirba ir turi pajamų Lietuvoje, tai jiems gauti paskolą bus nesudėtinga – jis turi vietines pajamas eurais. Tačiau užsieniečiai, kurie yra ES arba Šengeno gyventojai, bet gyvena kitoje šalyje ir tos pajamos nėra eurai, tai yra labai didelė tikimybė, kad lietuviški bankai nesuteiks finansinės paramos arba finansuos, nebent išskirtiniais atvejais. <...> Tai yra centrinio banko problema“, – įžvalgomis dalinasi M. Bružas.
Krizė gali būti ne tokia kaip anksčiau
M. Bružas tv3.lt portalui sako, kad jeigu artimiausiu metu pasikartotų krizinis laikotarpis, Lietuvos gyventojams jis būtų ne toks pragaištingas dėl tinkamo finansinio pasirengimo ir naujų banko įstatymų.
„Jeigu krizės scenarijus būtų panašus kaip buvo 2008–2009 metais, tai dabar jis būtų švelnesnis, nes verslas yra žymiai geriau pasiruošęs – atsakingiau skolinasi, investuoja ir prilaiko tam tikras grynųjų pinigų atsargas.
Be to, po paskutiniosios krizės bankas įvedė atsakingo skolinimosi politiką. Tad pirkėjai daugiau niekada negaus 100 proc. paskolos, o turės investuoti 20–30 proc. savo asmeninių lėšų. Tai rodo, kad pirkėjai jau turi sukaupę tam tikrą nuosavą kapitalą, tad atėjus krizei, jie toliau turės stabilias pajamas“, – pastebi M. Bružas.
Be kita ko, pašnekovas priduria, kad galimos ekonominės krizės poveikis gali būti skirtingas ir priklausyti nuo rinkos krypties.
„Reikia žiūrėti, kokios yra krizės šaknys. Pavyzdžiui, per 1998 m. krizę didžioji dalis rinkos priklausė nuo Rytų, o dabar didelė verslo dalis yra persiorientavusi į Vakarus, tad yra didelė tikimybė, kad jeigu ekonominis išbandymas ateitų iš Rytų, tai padarytų žymiai mažesnę įtaką“, – priduria M. Bružas.
Trūksta gerai pastatytų namų
Nekilnojamojo turto ekspertas M. Bružas įvardija, kad pastaruoju metu yra suintensyvėjusios statybos Vilniaus centre.
„Šiandien mes matome, kad centre arba aplink centrą yra vystoma žymiai daugiau statybų, nei buvo prieš trejus ar penkerius metus. Tai yra geras ženklas – pirkėjai galės rinktis žymiai daugiau variantų ir tai sulėtins kainų augimą. Be to, jeigu mes pažiūrėtumėme analitikų duomenis, šiandien Vilniaus mieste būstų įperkamumas yra vienas geresnių, nei buvo 2006–2007 metais. Bankai didiną maržą, vystytojai stato daug pastatų – tai turėtų sureguliuoti kainas arba pristabdyti jų augimą“, – mano M. Bružas.
Jis sako, kad šiuo metu pirkėjai, norėdami įsigyti būstą ar sklypą, įprastai ieško geros vietos. Tačiau pašnekovas taip pat priduria, kad žmonės dažniausiai susiduria su viena problema – tai pastatų užstatymo ribojimu.
„Svarbiausia yra gera vieta, o gerų vietų yra daug – Žvėrynas, Antakalnis, Valakampiai. Tačiau jeigu mes turime klientą ir jis nori pastatyti 1000 kv. m. namą, tai nusipirkti tokį sklypą yra gana sudėtinga. Pagrindinė priežastis – sklypo užstatymo reglamentas. <...> Jeigu mes kalbame apie individualių namų pirkimą, tai rinkoje gerų pastatytų namų pasirinkimas nėra didelis. Taip yra todėl, nes per paskutinius 10–15 metų labai stipriai keitėsi žmonių supratimas apie statybas – technologiniai sprendimai, energetinis suvokimas, erdvių planavimo tendencijos“, – sako M. Bružas.
„Baltic Sotheby’s International Realty“ Lietuvoje veiklą vykdo nuo 2010 m.
