Prieš krizę jachtas ir prabangius namus pirkusių, tačiau į darbo vietas ir algų kėlimą neinvestavusių darbdavių laukia miglota ateitis. Ekonomistai tvirtina, kad ne tik valdžios, bet ir verslo trumparegystė ekonomikos pakilimo laikotarpiu gilino duobę, kurioje dabar sėdi šalies verslininkai.
Personalo atrankos ir darbdavių konsultavimo specialistai teigia, jog Lietuvos verslas dar visai neseniai darė daug klaidų. Pavyzdžiui, dauguma įmonių naiviomis priemonėmis kėlė darbuotojų motyvaciją - savaitgaliais darbuotojams leisdavo naudotis firmos automobiliais, rengdavo komandos stiprinimo ir panašius seminarus, tačiau tokias investicijas personalo paieškomis užsiimantys profesionalai vadina trumpalaikėmis. Teigiama, kad daugumai verslininkų pritrūko įžvalgos ir gebėjimo suplanuoti ateities strategiją bei stiprią darbuotojų komandą.
Tai, jog po kelių metų Lietuvoje gali nebelikti kvalifikuotų, išsilavinusių ir patirtį turinčių specialistų, rodo naujausios darbo rinkos tendencijos. Remiantis jomis, iš Lietuvos į tokias šalis kaip Vokietija, Norvegija ir Suomija išvyksta vis daugiau vadovaujamas pareigas iki šiol užėmusių specialistų arba labai aukšto lygio darbuotojų.
Susidūrę su faktu, jog dabar privalo atlikti kelių žmonių funkcijas, bet gauti per krizę net keliskart susitraukusį atlyginimą, profesionalai ieško būdų išvykti į užsienį, nes čia nebepatenkina elementarių poreikių.
"Verslas taip pat turėtų mokytis iš klaidų. Tai, kas vyko iki krizės, jei kalbėtume kad ir apie prekybą nekilnojamuoju turtu, vadinčiau ne verslu, bet Gariūnų tipo greitų pinigų darymu. Kol šalyje verslas nepakils iki tam tikros kokybės, pagerėjimo nelaukime", - prognozavo Personalo valdymo kompanijos "Alpha Consultants" Klaipėdos filialo direktorė Inga Siminonienė.
Verslo klaidos
Anot I. Siminonienės, greito pelno siekimas daugumai buvo atėmęs ateities įžvalgų dovaną.
"Verslininkai rengė mokymus savo darbuotojams, tačiau tie mokymai niekada nebuvo tokio lygio, kad būtų buvę galima pamatyti, ko darbdaviui iš konkretaus darbuotojo reikės po 5 ar net 10 metų. Ne visi verslininkai rūpinosi, kokių kompetencijų jų įmonėms reikės po kelerių metų. Taip, pinigai darbuotojų motyvacijai kelti buvo leidžiami, tačiau neteisingai. Žinau daug įmonių, kurios savo darbuotojus skatino leisdamos prabangiais bendrovių automobiliais važinėtis savo reikalais savaitgaliais. Esą taip darbuotojas kėlė savo ir įmonės prestižą", - vardijo I. Siminonienė.
1999 m. Lietuva taip pat išgyveno krizę. Tuomet atlyginimai staiga krito žemyn. Iki 2003 m. jie kilo palaipsniui, o paskui iki 2008-ųjų kai kuriuose sektoriuose didėjo jau chaotiškai ir nepagrįstai.
"Statybos sektoriuje žmonės uždirbdavo po 15-30 tūkstančių litų. Taip buvo todėl, kad užsakovai labai greitai sumokėdavo už atliktus darbus. Vadinasi, juos reikėjo kiek įmanoma greičiau atlikti. Todėl ir samdė žmones mokėdami didesnius nei jie verti atlyginimus. Toks pelno alkis - taip pat didžiulė verslo klaida", - aiškino pokalbininkė.
Bėga net vadovai
Anot jos, labiausiai nuosmukis palietė statybų, energetikos bei tarptautinės prekybos sritis. Kol šie trys "banginiai" neatsigaus iš Lietuvos žmonės ir toliau bėgs.
"Teks mokytis iš klaidų. Verslas, kuris iki krizės buvo daromas iš nieko, pavyzdžiui, tik perparduodant už aukštesnę kainą, ateities nebeturi. Pelnui pasiekti bus būtinos naujos paslaugos vartotojui, naujos idėjos. Ir tik po to jau reikia laukti rezultato. Kita vertus, dabar ne vienas darbdavys krize piktnaudžiauja. Pirmiausia - sumažina etatus ir padidina darbo krūvį. Po to dar mažina atlyginimą. Dauguma šiandien uždirba minimalias algas ir džiaugiasi, nes kaimynų bedarbių šeimos irsta. Tačiau esamomis sąlygomis dirbantieji džiaugsis tik kurį laiką. Labai žmogiška ieškoti geresnių sąlygų. Užsienis - greičiausia išeitis ir ja pasinaudos dar daugybė lietuvių", - mano I. Siminonienė.
Ji pastebi, kad šiemet į užsienį patraukė žmonės, turintys specifinių žinių, retesnių profesijų atstovai, iki krizės uždirbdavę gerus atlyginimus. Emigruoja ir labai aukšto rango vadovai, anksčiau valdę didžiules įmones. Dažniausiai jie emigruoja jau su šeimomis.
Pagal prognozes, netolimoje ateityje šie naujieji emigrantai nusės Vokietijoje, Norvegijoje ir Suomijoje - šalyse, mažiausiai pajutusiose sunkmetį.
Aukštos kompetencijos darbuotojų Lietuva niekuomet neturėjo per daug. O po 2-3 metų, anot pokalbininkės, šalyje jų nė su žiburiu nebus galima surasti.
"Tokiems žmonėms atlyginimai turės kilti. Kalbama bus ne tik apie tai, bet ir apie stabilumą, patikimumą, kurį darbdaviai privalės garantuoti kompetentingiems darbuotojams", - įsitikinusi I. Siminonienė.
Statistika
Teigiama, kad kai šalyje vidutinis statistinis darbuotojas uždirbdavo apie 1 700 - 2 000 Lt, verslo grynasis pelnas siekė 17 mlrd. Lt.
Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) praėjus vos keletui metų, mūsų šalies įmonių pelnas šoko aukštyn - nuo 4,23 proc. iki 9,25 proc.
Statistikos departamento duomenimis, grynasis verslo pelnas 2004-2007 m. augo taip pat milžiniškais tempais - nuo beveik 5 mlrd. iki 18 mlrd.
Darbo užmokestis, nors ir kilo dvigubai, per keletą metų nuo įstojimo į ES buvo "žabojamas" kylančiomis kainomis ir mokesčiais.
