Maisto išvežiotojai Lietuvoje dirba su individualia veikla, todėl neturi įprastų socialinių garantijų, pastovaus uždarbio ir jiems nėra užtikrinama MMA. Už naujų užsakymų laukimą kurjeriai pinigų negauna, nes mokama ne už valandas, o tik pristatymą, tad uždarbis dažnai skiriasi.
Nors užsienyje tvarka – panaši, kai kurios šalys jau nustatė, koks privalo būti mažiausias valandinis kurjerių atlygis, nepriklausomai nuo to, kiek užsakymų buvo.
Maisto pristatymo platformų atstovai įsitikinę, kad tvarkos keisti nevertėtų, mat lietuviai maisto išvežiojimą dažnai renkasi kaip papildomą pajamų šaltinį, kurį derina su kitomis veiklomis. Tad, jei atsirastų valandinis atlygis, grafikas ir pan., neliktų lankstumo ir didžioji dauguma šią veiklą mestų.
Užtrunka tiek pat, bet gali uždirbti ir dvigubai mažiau
Lietuvoje veikiančios maisto pristatymo platformos „Bolt“ ir „Wolt“ kurjerių nelaiko savo darbuotojais, nes šie vykdo individualią veiklą arba turi B2B (angl. bussines to bussines – verslas verslui) partnerystės sutartį per savo asmeninį verslą.
Daugelyje užsienio šalių galioja panaši tvarka. Pavyzdžiui, maisto išvežiotojai Jungtinėje Karalystėje taip pat dirba savarankiškai, jiems mokama tik už atliktus pristatymus ir jie negauna garantuoto valandinio darbo užmokesčio, neseniai rašė BBC.
Kaip pavyzdys buvo pateiktas Liverpulyje kurjeriu dirbantis vaikinas, kuris per 2,5 val. pristatė 4 užsakymus ir uždirbo 18 svarų sterlingų (20,99 euro), t. y. 7,20 svarų sterlingų (8,40 euro) per valandą, kas yra mažiau nei nacionalinis šalies pragyvenimo minimumas – 9,50 svarų sterlingų (11,08 euro).
Už vieną 25 min. trukusį pristatymą jis gavo 3,42 svarų sterlingų (3,99 euro) ir tai buvo mažiausias jo atlygis tą vakarą. Už kitą tiek pat laiko trukusį pristatymą vaikinas uždirbo 6,96 svarų sterlingų (8,12 euro) ir tai buvo didžiausias jo atlygis tą vakarą.
Kurjeris pasakojo, kad būna, kai nori dirbti, užsakymų lauki valandą, dvi ir nieko negauni. O už pristatymų laukimą niekas nemoka.
Privalės mokėti mažiausiai 16,39 euro už valandą
Gerinti kurjerių sąlygas pasiryžo Niujorkas, kur minimalus darbo užmokestis yra 15 JAV dolerių (13,69 euro) per valandą, o kurjeriai vidutiniškai uždirba vos 7 JAV dolerius (6,39 euro), skelbė portalas „As“.
Nuo liepos 12 d. įmonės, pasirinkusios valandinį mokėjimo būdą, kurjeriams turės mokėti bent 17,96 JAV dolerio (16,39 euro) už kiekvieną valandą, kurią jie praleidžia prisijungę prie platformos, t. y. nepaisant to, kiek užsakymų pristatė.
O jei mokama už kelionę (užsakymų laukimas neapmokamas), kurjeriams bus mokama bent 0,5 JAV dolerio (0,46 euro) už minutę nuo pat tada, kai kurjeris priima pasiūlymą pristatyti užsakymą, iki jo pristatymo.
Vidutinis kurjerių atlyginimas Lietuvoje ir kas jį lemia
„Wolt Baltics“ operacijų vadovo Juliaus Kalvaičio aiškinimu, sistema automatiškai nurodo trumpiausią pristatymo atstumą nuo pirmo nuvažiuoto metro ir taip apskaičiuoja kurjerio atlygį. Tad nėra ribos, kiek jis gali užsidirbti, nėra minimalaus ar maksimalaus atlygio už pristatymą.
Gavęs užduotį kurjeris gali nuspręsti, ar siūloma užduotis bei suma jam tinka, ir ją priimti arba atsisakyti ir laukti kitos.
„Bolt Food“ vadovas Baltijos šalyse Justinas Bambalas nurodė, kad bazinį užsakymo įkainį šiuo metu sudaro paėmimo ir pristatymo įkainiai. Papildomai atstumo įkainis yra mokamas už kiekvieną kurjerio nukeliautą kilometrą – nuo užsakymo priėmimo iki restorano ir nuo restorano iki vartotojo.
Maisto pristatymo platformų atstovai įvardijo, kad uždarbis priklauso nuo pristatymų kieko ir dydžio, atstumo ir piko valandų.
„Pelningiausi pikai tradiciškai yra pietų ir vakarienės metu, ypač penktadieniais, taip pat esant prastam orui. Nuolat informuojame kurjerius apie numatomus apmokėjimo dydžius ir premijas“, – kalbėjo „Bolt Food“ atstovas.
Esą svarbu ir tai, kad programėlėse rodomas pigesnis ar nemokamas pristatymas jokiu būdu nereiškia mažesnio atlygio kurjeriui – jis skaičiuojamas įprastai. Be to, laukdami vėluojančių užsakymų maisto išvežiotojai gauna kompensacijas. J. Kalvaitis pridūrė, kad kurjeriai vėluojančių užsakymų gali atsisakyti.
Jis atskleidė, „Wolt“ kurjeriai Lietuvoje vidutiniškai uždirba virš 9 eurų per valandą. Tiek pat gauna ir „Bolt Food“ kurjeriai Vilniuje.
Socialinė apsauga ir kitos naudos
„Wolt“ atstovas įvardijo, kad platforma visiems kurjeriams teikia nemokamą draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, specialius partnerių pasiūlymus, pavyzdžiui, nuolaidas degalams, išskirtinę galimybę išsinuomoti dviračius, nuolaidas mobiliojo ryšio paslaugoms ir t. t.
Taip pat aprūpina visa reikiama įranga: specialiais šildomais maišais, neperšlampamais, vėjo nepraleidžiančiais drabužiais.
J. Kalvaitis nurodė, kad, pavyzdžiui, Estijoje, „Wolt“ gali atskaičiuoti kurjerio pajamų mokestį, nedarbo draudimą bei pensiją iš jo bendrų pajamų ir pervesti jas valstybei:
„Be to, Estijoje mes taip pat mokame socialinius mokesčius nuo kurjerio uždarbio taip prisidėdami prie sistemos. Norėtume, kad tiek nacionalinis, tiek ES reguliavimas užtikrintų daugiau socialinės apsaugos sistemų nepriklausomiems darbuotojams.“
Kodėl neįdarbina ir neužtikrina MMA?
Vis tik kurjeriai Lietuvoje neturi daug socialinių garantijų, draudimų, minimalaus ir aiškaus valandinio uždarbio, nes nėra darbinami darbo sutartimi.
Maisto pristatymo platformų atstovai atkreipė dėmesį, kad tokia ir yra šio darbo ypatybė – kurjeriai niekaip nėra įsipareigoję platformai. Vieną dieną jie gali dirbi 10 valandų, po savaitės prisijungti vos valandai.
„Bolt Food“ atstovo teigimu, daugumai kurjerių tai – papildomas uždarbis šalia pagrindinio užsiėmimo. Be to, nemažai jų dirba su keliomis platformomis arba derina su pavežėjo veikla.
„Wolt Baltics“ atstovas pridūrė, kad kurjeriai bet kada gali keisti transporto priemonę, miestą ir laiką, kada baigti pristatymus, pasiimti laisvadienius, atostogauti, nutraukti bendradarbiavimą ir t. t. O darbo santykiai, jo teigimu, reikalautų dirbti, pavyzdžiui, per lietų, ir kurjeriai neturėtų pasirinkimo.
Anot J. Kalvaičio, remiantis neseniai atlikta apklausa, 78 proc. kurjerių visose ES „Wolt“ rinkose svarstytų galimybę nutraukti šią veiklą, jei būtų priversti įsidarbinti be lankstumo.
Numatomi pokyčiai, bet ar tikrai jų reikia?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, 2021 m. gruodžio mėn. Europos Komisija pasiūlė direktyvą, kuria siekiama pagerinti darbo sąlygas skaitmeninėse platformose.
Pasiūlytoje direktyvoje surašyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar skaitmeninė platforma yra darbdavys. Jei platforma atitinka būtinus kriterijus, teisiškai preziumuojama, kad ji yra darbdavys:
„Tuo atveju, jei bus nustatyti direktyvoje esantys kriterijai, platformos bus laikomos darbdaviais ir jose dirbantiems platformos darbuotojams bus taikomos visos Darbo kodekso nuostatos, taip pat ir dėl MMA.“
Anot „Bolt Food“ atstovo, šis pasiūlymas reiškia, kad šimtai tūkstančių vairuotojų ir kurjerių Europoje neva prarastų galimybę dirbti platformoje, nes platformos būtų priverstos pereiti prie įdarbinimo visu etatu.
J. Bambalo vertinimu, tai neigiamai paveiktų besinaudojančiųjų platformomis sąlygas, sumažintų jų uždarbio galimybes ir smarkiai paveiktų dešimtis milijonų Europos, o taip pat ir Lietuvos piliečių.
„Be to, tai prieštarauja žmonių, besinaudojančių platforma, lūkesčiams ir poreikiams – dauguma jų nenori būti įdarbinti ir pirmenybę teikia savarankiškai veiklai. Pavyzdžiui, šiuo metu jie pasirenka savo darbo grafiką ir išlaiko teisę užsidirbti iš kelių platformų“, – komentavo pašnekovas.
