Po trečiojo verslo, politinių partijų ir profsąjungų atstovų susitikimo dėl galimų gynybos finansavimo šaltinių trečiadienį premjerė pranešė apie specialaus gynybos fondo įkūrimą, kuris galėtų akumuliuoti reikiamas lėšas.
N. Mačiulis sveikina tokį valdžios siūlymą kaip įnešantį aiškumo skirstant gynybai surinktas lėšas. Taip pat, anot jo, fondas užkerta kelią abejonėms, ar „tie surinkti didesni mokesčiai nebus ištaškyti“.
„Sprendimas yra labai geras, savalaikis. Labai aiškus tikslinis fondas, į kurį dalis mokestinių lėšų ir kitos lėšos gali būti nukreiptos (...) finansuoti krašto apsaugą“, – teigė jis.
Anot jo, tokį fondą, kaip alternatyvą mokesčiams, galima bus pildyti iš valstybės valdomų įmonių dividendų surenkamomis lėšomis, turto pardavimo, savanoriškų verslo įnašų.
N. Mačiulis balandžio pradžioje „Žinių radijui“ yra komentavęs, kad Lietuva, turėdama viena mažiausių valstybės skolų Europos Sąjungoje (ES), gali sau leisti vietoj mokesčių didinimo rinktis obligacijų leidimą ar kitos rūšies skolinimąsi.
„Kai trumpuoju laikotarpiu reikia padidinti krašto apsaugos finansavimą (...), nebūtina labai staigiai padidinti mokesčius, kas gali turėti neigiamų ekonominių pasekmių, sukelti ekonomikos nuosmukį ir tuo pačiu metu sumažinti apskritai mokestines pajamas biudžete“, – žurnalistams ketvirtadienį pabrėžė N. Mačiulis.
„Tol, kol tas ekonomikos atsigavimas nėra tvarus (...) pasvarstymai dėl mokesčių didinimo turi būti labai atsargūs ir (reikia – ELTA) neužmiršti alternatyvių šaltinių (gynybos finansavimui – ELTA)“, – pridūrė jis.
Anot ekonomisto, dalies politikų teikiamas prioritetas gynybos finansavimui iš pelno mokesčio mažintų užsienio investicijas. N. Mačiulio vertinimu, JAV, Vokietijos, Šiaurės regiono ar kitų šalių investicijos užtikrintų didesnį jų norą ginti Lietuvą iškilus realiai karinei grėsmei.
„Geriausia krašto apsauga yra ne tik tiesioginės investicijos į gynybos pramonę, ne tik (...) į amuniciją, tankus, dronus ir visas kitas priemones, kuria mes galime nusipirkti, bet kuo didesnis dalyvavimas tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje“, – pabrėžė N. Mačiulis.
Jo teigimu, taip pat reikia iš naujo įvertinti perteklinių lengvatų naikinimą, svarstyti įvesti naujus, pavyzdžiui, taršos ar cukraus, mokesčius.
„Esu paskaičiavęs, kad be didelių neigiamų pasekmių galima 100 mln. eurų biudžete surinkti (iš cukraus mokesčio – ELTA)“, – teigė jis.
