Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė esą pasiruošęs paskelbti atsakomųjų sankcijų Lietuvai ir Lenkijai, planuojančių imtis priemonių prieš autoritarinį lyderį dėl įtariamo rinkimų klastojimo ir teisėsaugos smurto prieš protestuotojus.
„Štai mes jiems dabar parodysima, kas yra sankcijos. Jeigu jie [lietuviai ir lenkai] dar į Kiniją ir Rusiją per mus baražavo, dabar skraidys arba per Baltijos jūrą arba per Juodąją jūrą prekiauti su Rusija ir panašiai. Apie sankcijinius produktus [kuriems Rusiją yra paskelbusi embargą] – tegul net nesvajoja. Mes jiems parodysim, ką reiškia sankcijos“, – A. Lukašenkos žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Ji pareiškė, kad Baltarusija atsisakys naudotis Lietuvos uostais savo produkcijos eksportui, per kuriuos daugiausiai išvežama kalio druska ir naftos produktai.
„Jau paliepiau vyriausybei pateikti siūlymų dėl visų prekių srautų iš Lietuvos uostų į kitus. Štai ir pažiūrėsim, kaip jie gyvens. 30 proc. Lietuvos biudžeto formuoja mūsų prekių srautai per Lietuvą. Ko dar reikia? Apsirijo, todėl pastatysime į vietą“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Kelių Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, įskaitant Baltijos šalių diplomatijos vadovus ketvirtadienį paragino paskelbti griežtesnių sankcijų A. Lukašenkos režimui.
Baltarusiją jau trečią savaitę krečia masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų rezultatus, rodančius triuškinamą A. Lukašenkos pergalę. Vakarų šalys ir opozicija šiuos rinkimus laiko suklastotais.
ES nesutaria dėl sankcijų A. Lukašenkai
Europos Sąjungos šalys, svarstančios sankcijas dėl Baltarusijos krizės, nesutaria, ar jos turėtų būti taikomos ir prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, už jo veiksmus prieš opoziciją.
Blokas rengia sąrašą asmenų, kuriems taikys sankcijas: turto įšaldymą ir kelionių draudimą už rugpjūčio 9-ąją įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų klastojimą arba už didžiulių opozicijos protestų, kuriuos išprovokavo šie ginčijami rinkimai, slopinimą smurtinėmis priemonėmis.
Pareigūnai sako, kad sąraše tikriausiai bus maždaug 20 žmonių, nors kai kurios šalys, tarp jų Baltarusijos kaimynė Lietuva, spaudžia šį skaičių didinti.
Dėl teisinių priežasčių galutinis sąrašas oficialiai bus patvirtintas ir paskelbtas tik po kurio laiko, tačiau Berlyne susirinkę ES užsienio reikalų ministrai, turintys pareikšti politinį pritarimą, nesutaria, ar vertėtų į sąrašą įtraukti patį A. Lukašenką.
„Manau, kad jis turi būti sąraše“, – žurnalistams Berlyne sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak jo, ES reikia „veikti sparčiau“.
„Tai kas vyksta, neturi precedento. Tai netoleruotina“, – pabrėžė jis.
Čekijos užsienio reikalų ministras Tomašas Petričekas sutiko, kad A. Lukašenkai turėtų būti taikomos sankcijos, bet pridūrė, kad tokį dalyką galima laikyti rezerve ir panaudoti vėliau, „jei matysime, kad Baltarusijoje nėra pozityvios plėtotės“.
Pasak T. Petričeko, ministrai paprašė ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) sąrašą, kuriam reikia vieningo visų 27 ES narių pritarimo, parengti iki kito jų susitikimo rugsėjo 24 dieną.
Tačiau Liuksemburgo užsienio reikalų ministras veteranas Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) perspėjo neskelbti sankcijų A. Lukašenkai, jau 26 metus valdančiam savo šalį ir dažnai pavadinamam „paskutiniu Europos diktatoriumi“. J. Asselborno teigimu, tai gali trukdyti pastangoms tarpininkauti dėl derybų per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO).
„Turime prisiminti, kad be Europos Sąjungos dar yra ESBO. Žinoma, jie taip pat nori išsaugoti galimybę kaip nors užmegzti dialogą šioje šalyje“, – sakė jis.
A. Lukašenka atmetė raginimus atsistatydinti ar surengti naujus rinkimus ir vietoje to kaltino Vakarų šalis kurstant politinius neramumus. Ketvirtadienį jo sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo prireikus suteikti karinę pagalbą.
Skvernelis: sunku suvokti, kiek reikia nekęsti savo Tautos
Premjeras Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje sureagavo į Aliaksandro Lukašenkos pasisakymus dėl sankcijų Lietuvai.
„Sunku suvokti: kiek reikia būti įsikibus valdžios ir nekęsti savo Tautos, kad dėl įžeistų ambicijų, ryžtumeisi kenkti savo valstybei ir jos žmonėms.
Jei sprendimai, apie kuriuos šiandien kalba Lukašenka, bus priimti, jie pirmiausiai kirs pačiai Baltarusijai“, – rašo premjeras.
Linkevičius: Lukašenka eina va banque
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Aliaksandro Lukašenkos grasinimai įvesti sankcijas Lietuvai ir Lenkijai yra natūralus jo elgesys – Baltarusijos autoritarinis vadovas siekia bet kokia kaina išsaugoti savo postą.
„Čia yra tęsinys visų jo kitų grasinimų. Natūralu, kad jis eina va bank, ginasi jam visais suprantamais būdais“, – BNS penktadienį telefonu iš Berlyno sakė ministras.
„Kai kurie jo poelgiai neadekvatūs, bet sunku ką nors čia vertinti, tai natūralus gynybinis elgesys išsilaikyti šioje pozicijoje, nekreipiant dėmesio nei į vidaus situaciją, nei į tarptautinės bendruomenės spaudimą“, – pridūrė jis.
Narkevičius: nukreipdama krovinius Baltarusija pakenktų tik sau
Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai pagrasinus baltarusiškus krovinius nukreipti iš Klaipėdos uosto į kitus uostus, Lietuvos susisiekimo ministras sako, kad šiuo metu pokyčių vežant kovinius per Lietuvą nėra, tačiau, pasak jo, politiniai Minsko sprendimai pakenktų pačios Baltarusijos ekonomikai ir šios šalies žmonėms.
„Šiandien jokių sutrikimų krovinių judėjimo nėra. Būtų tikrai nelogiška ir blogai, jeigu būtų priimami sprendimai, kurie pakenktų pačių baltarusių žmonių gerovei. Nes nukreipimas ar kažkokie tokie politiniai sprendimai pakenktų Baltarusijos gyventojų situacijai“, – BNS sakė Jaroslavas Narkevičius.
Anto jo, šis klausimas buvo aptartas praėjusią savaitę su Klaipėdos jūrų uosto, „Lietuvos geležinkelių“ atstovais.
Susisiekimo ministras teigia nematantis galimybių Baltarusijai taip paprastai nukreipti krovinius kita kryptimi.
„Mes nagrinėjome situaciją, ji yra aiški, kad kitų alternatyvų šiandien nėra, kad galima būtų naudotis arba iš Latvijos, arba iš Peterburgo uostų. Čia situacija yra tokia“, – sakė ministras.
Vis dėlto J. Narkevičius pripažino, kad Lietuvai prarasti didelę krovinių tranzito dalį būtų skausminga.
„Krovinių srautai – geležinkeliai – tai yra penktadalis viso srauto, Klaipėdos jūrų uosto – virš 16 (mln. – BNS) tonų perskirstymas yra. Tai, aišku, yra ženkli prekių judėjimo grandis. Bet mes turime vertinti šios dienos situaciją – ji yra nepasikeitusi“, – aiškino ministras.
A. Latakas: greitai nukreipti krovinius į kitus uostus neįmanoma
Klaipėdos uosto vadovas teigia, kad artimiausiu metu tai nebūtų įmanoma. Tačiau Algis Latakas sako, jog ilgainiui, jei bus toks politinis sprendimas, Baltarusija galėtų pasukti krovinius per Latvijos ar Rusijos uostus.
„Žinoma, politiškai tai gali įvykti, bet bet kokiu atveju logikai nelieka jokios vietos. Žiūrint ekonomiškai ir į tai, kokius krovinius Baltarusija veža per Klaipėdos uostą, artimoje ateityje tai negalėtų įvykti, nes tam reikia techninių parametrų, sudėliotos logistikos grandinės, specializuotų terminalų, viso įdirbio, – BNS sakė A. Latakas.
Anot jo, Latvija galbūt galėtų greitai perimti baltarusiškus krovinius, ir šis kelias būtų ekonomiškai patraukliausias Minskui.
„Kažkada tie kroviniai per Latviją važiavo – tos pačios trąšos važiavo per Ventspilį ir Rygą, ir jie tas galimybes šiokias tokias turi, bet jiems reikėtų pasiruošti. Sunku prognozuoti, kiek laiko užtruktų, jeigu jie turėtų kažkokį panašų kontraktą, jei mestų visas jėgas tam, nes tai dideli pinigai, įvertinant ir geležinkelius, ir kitką“, – kalbėjo uosto vadovas.
Jo manymu, nukreipti krovinius į Rusijos uostą Suomijos įlankoje Ust Lugą būtų sudėtinga, jis turėtų padidinti pajėgumus, be to, reikėtų juos kur kas toliau gabenti geležinkeliais.
„Reikėtų neatmesti, kad dalis krovinio, kuris keliauja į Kiniją, galėtų būti vežamas per Rusijos uostus Juodojoje jūroje, aišku, reikėtų kirsti Ukrainą. Teorinės galimybės yra ir kažkada jos gali būti panaudotos, jei taip nuspręsta bus“, – svarstė A. Latakas.
„Bet šiandien, ką baltarusiai turi (Klaipėdos uostą – BNS), – ekonomiškai tai yra pats geriausias ir patogiausias būdas jiems gabenti krovinius“, – pridūrė jis.
Vis dėlto jei Klaipėda, kuris vadinamas neoficialiu Baltarusijos uostu, prarastų trečdalį krovinių – per metus Baltarusija eksportuoja apie 15 mln. tonų – tai, pasak A. Latako, būtų didelė netektis uostui.
„Didelis, tikrai labai didelis srautas, Klaipėdos uostas tai pajustų. Nuo 2006 metų, kai Baltarusijos kroviniai iš Latvijos pasuko į Lietuvą, visada srautas augo. Klaipėdos uostas, kad juos išlaikytų, labai daug investavo – gilino kanalą, plėtė krantinių statybą, terminalai pasistatė. Viskas yra pritaikyta tam kroviniui – dideliems trąšų kiekiams. Jie nėra taip paprastai pakraunami, tam reikia ruoštis ir reikia įdėti daug pinigų“, – kalbėjo Klaipėdos uosto vadovas.
A. Latako teigimu, didžiausi Baltarusijos krovinių pirkėjai yra Kinijos, Brazilijos klientai – į šias šalis plaukia dideli laivai. Mažesni iš Klaipėdos plaukia ir į Europos uostus.
„Klaipėda, kaip bebūtų, yra neoficialus Baltarusijos uostas. Jie neturi jūros, o kadangi daugelis krovinių yra daugiatonažiai, kurių automobiliais neišveši. Įsivaizduokite, čia laivas kraunasi 80 tūkst. tonų. Tai reikia suvokti, koks krovinio kiekis. Jį galima tik laivu išvežti. Jiems bet kokiu atveju reikia jūros“, – BNS sakė uosto vadovas.
