klaipėdos uostas

Šešerius metus Klaipėdoje dirbanti Vokietijos keltų bendrovė „TT-Line“ rugsėjį atidarė naują tiesioginę liniją Klaipėda–Travemiundė. Keltas į šį Vokietijos uostą iš Klaipėdos uosto išplaukia penktadieniais vakare, grįžta – šeštadieniais vakare, skelbia portalas „Vakarų ekspresas“. Vokietijos keltų bendrovės „TT-Line“ Klaipėdoje įkurtos „TT-Line Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros specialistė Kristina Achenbachė potalui teigė, kad iki šiol Travemiundę buvo galima pasiekti tik netiesiogiai – jungiam...

Šimtai baltarusių pasirašė peticiją, kuria kreipėsi į Lietuvos tarnybas, nes negali atsiimti JAV pagamintų transporto priemonių, įstrigusių Lietuvos uoste, praneša portalas „Delfi“. Tuo metu, anot portalo, institucijos pabrėžia sankcijų apėjimo grėsmę. Kaip rašo „Delfi“, į juos pasikreipę baltarusiai teigia, kad tokioje padėtyje užstrigę apie 4 tūkst. asmenų, kurie iš aikštelių negali pasiimti automobilių, bet turi mokėti už jų laikymą.

Kuršių mariose ir jūroje – didžiausios tarptautinės taršos likvidavimo pratybos Baltijos jūroje. Dešimt milžiniškų laivų iš septynių šalių mokosi bendradarbiauti, nutikus ekologinei nelaimei. O didžiausias realus pavojus – iš Rusijos uostų Baltijos jūra plaukiojantys sutriušę tanklaiviai. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Vienas po kito į Klaipėdos uosto akvatoriją įplaukė didžiuliai laivai.

Pirmadienį Klaipėdos uoste ir Baltijos jūroje prasidėjo tarptautinės taršos likvidavimo incidentų pratybos „Balex Delta 2024“. Lietuvos kariuomenė (LK) praneša, kad iki ketvirtadienio vyksiančių pratybų metu bus vykdoma taršos žvalgyba iš oro, taršos sklaidos modeliavimas, incidentų likvidavimas jūroje, uoste ir pakrantėje bei surinktų teršalų priėmimas iš laivų.

Klaipėdos uostas šiemet per 7 mėnesius perkrovė 18,93 mln. tonų krovinių – 2 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, kai jų perkrauta 18,6 mln. tonų.   „Didžiausios įtakos stabiliam krovos rezultatui pastaraisiais mėnesiais darė auganti keltais gabenamų transporto priemonių, statybinių medžiagų, metalo laužo ir medienos krova“, – pranešė uosto direkcija. Generalinių krovinių šiemet krauta 10,2 mln. tonų, arba 6 proc. daugiau nei pernai.

 Klaipėdos uosto krova išlieka didžiausia tarp Baltijos valstybių, rodo uosto direkcijos duomenys. „Krovos statistikos kreivė pamažu rodo teigiamą augimo dinamiką, o palyginti su aplinkiniais Baltijos šalių uostais, vienas Klaipėdos uostas perkrovė šiek tiek daugiau nei visi trys Latvijos uostai kartu sudėjus“, – trečiadienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija. Klaipėdos uosto krova sausio–liepos mėnesiais siekė 18,93 mln. tonų ir buvo 2 proc. didesnė nei tuo pat metu pernai (18,6 mln.

Klaipėdos uoste esantis Malkų įlankos terminalas (MĮT) planuoja padidinti savo pajėgumus 28 proc. – terminalas galės apdoroti puse milijonų tonų daugiau krovinių nei anksčiau, skelbia portalas „Vakarų ekspresas“. Anot portalo, aplinkosaugininkams pateikta bendrovės planuojamos veiklos informacija dėl poveikio aplinkai numato, kad terminale metinė krova galėtų siekti 1,975 mln. tonų, iki šiol ji yra 1,425 mln. tonų.

Klaipėdos uosto krova sausį–birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išliko stabili ir siekė 16,4 mln. tonų (2023 metais – 16,3 mln. tonų), trečiadienį pranešė uosto direkcija. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, tikimasi, kad kitas pusmetis Klaipėdos uostui bus dar sėkmingesnis. „Prasideda naujo derliaus grūdų krova, trąšų krovos sektorius taip pat nuteikia pozityviai, „Independence“ laivas po remonto jau sugrįžęs“, – pranešime sakė A. Latakas.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad narkotikų gabenimo per Klaipėda problema paskutinius 4 metus auga, nors į Lietuvą tokios medžiagos dažniausiai patenka sausuma. Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, institucijos ir uostas aktyviau bendradarbiaus kovojant prieš tokį Klaipėdos, kaip narkotikų pervežimo vietos, išnaudojimą.   „Narkotikų problema aštrėja kalbant apie paskutinių 3-4 metų laikotarpį, tai kasmet pradedame 15-16 proc.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dėl Lietuvoje siaučiančios audros buvo apribota laivyba, tačiau vėlyvą pirmadienio popietę ji atnaujinta. „Rimstant vėjui ir bangoms, 16 valandą laivyba atnaujinta“, – BNS sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Laivyba uoste buvo ribojama nuo sekmadienio vakaro. Esant ribojimams, į uostą negalėjo įplaukti ir iš jo išplaukti laivai.

Klaipėdos uosto krova pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, išliko nepakitusi ir siekė 16,4 mln. tonų (2023 metų sausį-birželį – 16,3 mln. tonų), rodo preliminarūs Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) duomenys. Asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad pirmasis pusmetis pasižymėjo stabilumu.

Klaipėdos uosto direkcija už papildomus darbus rekonstruojant krantines Latvijos įmonei BMGS privalo sumokėti beveik 0,5 mln. eurų, nusprendė Apeliacinis teismas.  Teismas liepos 4 dieną panaikino Klaipėdos apygardos teismo kovo 8 dienos sprendimą ir iš Uosto direkcijos Latvijos bendrovei priteisė 499,4 tūkst. eurų, kuriuos direkcija buvo deponavusi, tačiau 5 proc.

Klaipėdos uosto krova sausį-gegužę sumažėjo 1 proc. iki 13,6 mln. tonų, ketvirtadienį pranešė uosto direkcija. „Statistikai gegužę didžiausią įtaką darė SGD terminalo „Independence“ išplaukimas (...). Dėl to gegužę uoste visiškai nevyko SGD dujų krova“, – teigiama pranešime. Generalinių krovinių – konteineriuose, medienos, geležies ir plieno gaminių bei metalo konstrukcijų, šaldytų bei ro-ro krovinių – krauta 7,2 mln. tonų – 3 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai.

Klaipėdos uoste iki 2026-ųjų už 12 mln. eurų planuojant įrengti vandenilio gamybos ir pildymo infrastruktūrą, šis kuras ateityje galėtų būti gaminamas ir planuojamoje vystyti pietinėje uosto dalyje, sako jo vadovas Algis Latakas.  „Mes galvotume tai daryti (plėsti vandenilio gamybą – BNS). Matyt, tai labai priklausys nuo šito pirmo (vandenilio gamybos projekto – BNS). (...) Pirmiausia, jis parodys, kaip galima Lietuvoje tai padaryti.

Sekmadienį į vandenį Klaipėdos uosto akvatorijoje įkrito vyras, pasieniečiai išgelbėjo jam gyvybę, tačiau nukentėjusysis patyrė galvos sumušimus. Kaip pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), sekmadienį gautas pranešimas, jog Klaipėdos uosto akvatorijoje, prie Naujosios keltų perkėlos iš Smiltynės pusės, į vandenį įkrito žmogus. Nuvykę į incidento vietą, pasieniečiai iš vandens ištraukė vyrą.

 Pernai 27,9 mln. eurų grynojo pelno uždirbusi Klaipėdos jūrų uosto direkcija valstybei už praėjusius metus išmokės 19,5 mln. eurų dividendų – 2,5 karto daugiau nei už 2022-uosius (7,7 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė uostas. „Klaipėdos uostas išlieka svarbia Lietuvos ekonomikos dalimi.

Klaipėdos uosto direkcija paskelbė konkursą dėl trijų krantinių Smeltės pusiasalyje, kurios bus pritaikytos jūros vėjo jėgainių surinkimui, sandėliavimui ir krovai, ketvirtadienį praneša „Vakarų ekspresas“. Skelbiama, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau parengė krantinių projektą ir jau paskelbtas konkursas krantinių remonto, rekonstrukcijos ir gilinimo darbams atlikti.

Japonijos įmonės kviečiamos aktyviau investuoti Lietuvoje ir dalyvauti Klaipėdos uosto plėtros projektuose, pranešė Susisiekimo ministerija.  Anot jos, dėl investicijų į Klaipėdos uostą su Japonijos institucijomis, pareigūnais ir pramonės atstovais tarsis susisiekimo ministras Marius Skuodis, kuris į šią šalį išvyko kartu su uosto vadovu Algiu Lataku.

Neramumai Artimuosiuose Rytuose ir Jemeno sukilėlių išpuoliai prieš komercinę laivybą Sueco kanalu gali turėti teigiamą poveikį Lietuvai – šalies verslas gali pasinaudoti šia krize, sako Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas. Anot jo, Lietuvos bendrovės galėtų pakeisti rinkas, nes prekių gabenimas iš Azijos į Vakarus dėl neramumų ilgėja ir brangsta.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį su Klaipėdos uosto vadovais aptars naujai parengtą uosto 2024-2027 metų strateginį veiklos planą. M. Skuodis susitiks su uosto vadovu Algiu Lataku bei stebėtojų tarybos pirmininku Nemunu Bikniumi, pranešė Susisiekimo ministerija. Direkcija BNS teigė, kad stebėtojų taryba naują dokumentą patvirtino praėjusią savaitę, artimiausiu metu su juo galės susipažinti visuomenė.

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ tapo keturių Vokietijos SGD terminalų komercine valdytoja. Bendrovė pirmadienį pranešė laimėjusi Šiaurės jūros pakrantėje esančių dviejų Vilhelmshafeno, Brunsbiutelio bei Štadės SGD terminalų komercinio valdytojo konkursą ir pasirašiusi dvejų metų sutartį su juos valdančia valstybine bendrove „Deutsche Energy Terminal GmbH“ (DET). „Klaipėdos nafta“ iki šiol buvo vieno iš dviejų Vilhelmshafeno bei Brunsbiutelio term...

Kyla kelis metus kritusi krova Klaipėdos uoste. Čia net pasiektas rekordas – per metus pavyko perkrauti daugiau nei milijoną jūrinių konteinerių. Tiesa, anot uostininkų, pasaulinės tendencijos neramina – sankcijos neveikia Rusijos uostų, o štai Ukrainos kroviniai sunkiai skinasi kelią per Klaipėdą. Lietuvos ekonomikos perspektyvos tapo šiek tiek šviesesnės, pagerėjo Lietuvos eksportas, vartojimas ir tam tikri tranzitiniai srautai, kurie iš tiesų yra dirbami per Klaipėdos uostą.

Po Jemeno sukilėlių išpuolių apribojus komercinę laivybą Sueco kanalu smarkiai pabrango krovinių gabenimas konteineriais, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) vadovas.  Anot Vaidoto Šileikos, kainų didėjimas stebimas kiekvieną dieną. „Matome rinkoje, kad konteinerių gabenimo kainos auga su kiekviena diena arba su kiekviena savaite.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) nuo kitų metų 5–62 proc. didinant krovinių pervežimo tarifus, gali mažėti per Klaipėdos uostą gabenamų tranzitinių krovinių apimtys, o Lietuvoje kroviniai gali būti perkelti į kitas transporto rūšis. Uosto krovos įmonės taip pat baiminasi kitų mokesčių didinimo, Uosto direkcijos konkurencijos. Nors uosto krova per pastaruosius dvejus metus krito ketvirtadaliu, bendrovės, priešingai nei bijota, darbuotojų neatleido ir didino atlyginimus.

Klaipėdos uoste antrus metus iš eilės perkrauta daugiau nei milijonas standartizuotų konteinerių (TEU), pranešė uostas. Anot Uosto direkcijos, jų skaičius milijoną viršijo gruodį.  Direkcijos vadovas Algis Latakas teigia, kad tokį rezultatą padėjo pasiekti išgilintas uosto kanalas. „Neabejoju, kad šiemet baigtas vienas didžiausių pastarųjų metų Uosto direkcijos investicinių projektų į laivybos kanalo gilinimą kartu yra gera žinia ir konteinerinėms laivybos linijoms.

Klaipėdos uoste nuo penktadienio iki pirmadienio lankosi NATO Nuolatinės parengties kovinių laivų I-jai bei Nuolatinės parengties priešmininių laivų I-jai grupėms priklausantys laivai.  Kaip sekmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, Klaipėdoje lankosi Vokietijos laivai „Hessen“ ir „Spessart“, Lenkijos „Czernicki“, „Hancza“ ir „Druzno“, taip pat Nyderlandų „Vlaardingen“.  „Vizitas Klaipėdos uoste suteikia galimybę pasipildyti atsargų, kad išlaikytume aukštą mūsų parengties lygį.

Muitinė už daugiau nei 150 tūkst. eurų perka rentgeno įrenginį, skirtą tikrinti prekes ant palečių Klaipėdos uoste. Muitinės departamento komunikacijos specialistė Irmina Frolova-Milašienė BNS teigė, kad nauja įranga bus naudojama Malkų įlankos jūrų uosto poste, kuriame iki šiol tokios patikros nebuvo. „Šiuo metu tokio įrenginio Malkų įlankos jūrų uosto poste nėra“, – teigė I. Frolova-Milašienė.

Klaipėdos uoste ruošiantis gaminti vandenilį laivams ir miesto viešajam transportui, už 3,6 mln. eurų planuojama įrengti du šio kuro pildymo punktus.  Jų įrengimo darbus iš dalies finansuos Europos Sąjunga (ES), skyrusi 1,4 mln. eurų paramos, pranešė Klaipėdos uostas.  „Bendra pildymo punktų įrengimo vertė sieks 3,6 mln. eurų. Už šią sumą planuojama atlikti teritorijos paruošimo darbus ir įrengti viešai prieinamus du vandenilio pildymo punktus“, – teigiama pranešime.

Klaipėdos uostas kartu su bendrovėmis „City Service Cleaning“ ir „Arbora LT“ turės solidariai atlyginti 12,3 tūkst. eurų žalą gamtai už mieste išpjautus 33 saugotinus medžius, nurodė teismas.  Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį nutarė, kad direkcija ir įmonės atsakingos už iškirstus medžius ir turi atlyginti  žalą gamtai. „Akivaizdu, jog, nesant nurodytų apeliančių veiksmų saugotini medžiai nebūtų iškirsti ir žala gamtai nebūtų padaryta.

Po dvejų metų turėtų paaiškėti, kaip bus plečiamas Klaipėdos uostas – ar maždaug  milijardo eurų vertės projektas guls ant valstybės pečių, ar tuo užsiims privatus investuotojas, o galbūt – verslo ir valdžios tandemas, sako uosto vadovas Algis Latakas.  Pasak jo, vienai valstybei tai būtų sunki užduotis, todėl geriausias variantas būtų didelės tarptautinės bendrovės pritraukimas. Be to, svarstoma, kad naujos teritorijos vystymas galėtų būti perduotas ir Klaipėdos uosto kompanijoms.

Nuo šių metų tapusi akcine bendrove Klaipėdos jūrų uosto direkcija gali padėti atstatyti sugriautus Ukrainos uostus ir juose įsitvirtinti ilgesniam laikui, sako uosto vadovas Algis Latakas. Anot jo, Klaipėdos uostas galėtų investuoti ir į infrastruktūrą Brazilijoje. A. Latakas interviu BNS sako, jog Ukrainos uostai prašo pagalbos atstatant karo apgadintą infrastruktūrą.

Klaipėdos uoste šiemet per 10 mėnesių, preliminariais duomenimis, jau perkrauta 27 mln. tonų krovinių. Per visus metus jų tikimasi krauti 33 mln. tonų, kitais metais – 31 mln. tonų, o krova turėtų atsigauti 2025-aisiais, sako uosto vadovas Algis Latakas. Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas BNS sako neatmetantis galimybės, kad krova šiemet gali būti ir mažesnė nei 33 mln. tonų.

Klaipėdos uosto direkcija už papildomus darbus rekonstruojant krantines beveik 0,3 mln. eurų privalo mokėti ne dėl bankroto likviduojamai Gargždų statybos bendrovei „Hidrostatyba“, o Latvijos įmonei BMGS, galutinai nusprendė teismas. Tuo metu pinigus jau gavusi „Hidrostatyba“ privalės juos grąžinti uostui. BMGS skundą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) spalio 25-ąją nusprendė, kad atlygis už atliktus nenumatytus darbus priklauso būtent šiai bendrovei.

Stiprinant Lietuvos energetikos infrastruktūros objektų, įskaitant Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, apsaugą turėtų labiau dalyvauti bei finansuoti ir jų valdytojai, sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas. „Vidaus reikalų ministerijos požiūris, kad iš esmės infrastruktūros valdytojai turi labiau įsitraukti į saugumo klausimus.

 Klaipėdos uoste laivų eismas dėl didelio vėjo tebėra ribojamas, įstrigę septyni laivai, pranešė uostas.  „Šiuo metu įplaukti į uostą laukia trys laivai, o išplaukti – keturi“, – BNS sekmadienio pavakarę teigė Uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.  Pasak I. Rotautaitė-Pukenės, vėjo greitis gūsiais šiuo metu 25,2 metro per sekundę, bangos jūroje tebesiekia penkis metrus.  Laivyba uoste buvo sustabdyta penktadienį vakare (nuo 19.30 val.) dėl sustiprėjusio vėjo.

Klaipėdos uoste laivų eismas dėl didelio vėjo tebėra ribojamas, įstrigę penki laivai, pranešė uostas.  „Šiuo metu įplaukti į uostą laukia trys laivai, o išplaukti – du“, – BNS sekmadienį teigė Uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.  „ Vakar (šeštadienį – BNS) vakarą, susilpnėjus vėjui keli konteineriniai laivai buvo išvesti iš uosto“,  – pridūrė ji.  Šeštadienį vienu metu įplaukti į uostą laukė keturi laivai, o išplaukti – šeši.

Klaipėdos uoste laivų eismas dėl didelio vėjo tebėra ribojamas, įstrigę aštuoni laivai, pranešė uostas.  „Šiuo metu įplaukti į uostą nori trys laivai, o išplaukti – penki“, – BNS po pietų teigė Uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.  Pasak jos, vėjo greitis 20,3 metrų per sekundę (m/s), bangos jūroje tebesiekia penkis metrus.  Laivyba uoste buvo sustabdyta penktadienį vakare (nuo 19.30 val.) dėl sustiprėjusio vėjo.

Klaipėdos uoste laivų eismas tebėra ribojamas, bangos siekia penkis metrus, pranešė uostas.  „Šiuo metu įplaukti į uostą nori du laivai, o išplaukti – trys“, – BNS šeštadienį teigė Uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.  Pasak jos, apie 6.40 val. fiksuotas 27.6 metrai per sekundę (m/s) vėjo gūsių greitis. Dabar siekia apie 22.7 m/s. Bangos jūroje apie penkis metrus.  Laivyba uoste buvo sustabdyta penktadienį vakare (nuo 19.30 val.) dėl sustiprėjusio vėjo.

Dėl penktadienį vakare sustiprėjusio vėjo Klaipėdos uoste pradėtas riboti laivų eismas, pranešė uosto atstovė. Laivų eismas pradėtas riboti 19.30 val., BNS teigė Uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. „Dėl stipraus pietvakarių krypties vėjo, 17–22 metrų per sekundę,  spalio 6 dieną nuo 19.30 valandos uoste ribojama laivyba“, – penktadienį teigė I. Rotautaitė-Pukenė.

Sinoptikams savaitgalį prognozuojant audrą, o pajūryje ir 28–30 metrų per sekundę vėjo gūsius, Klaipėdos uoste numatoma riboti laivybą, sako uosto kapitonas. „Uoste yra tokia grėsmė, kad (vėjas – BNS) gali nuplėšti laivo švartavimosi lynus. To pasekmės yra neprognozuojamos, net gali (laivus – BNS) išmesti į kitą – Smiltynės – pusę.

Klaipėdos uoste laivų eismas vyksta be trikdžių, jis buvo  atnaujintas vidurnaktį, penktadienį BNS pranešė uostas.  „Laivų eismas Klaipėdos uoste atnaujintas apie vidurnaktį, laivyba vyksta įprastai“, – BNS sakė  uosto atstovė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė. „Dėl siautusio stipraus vėjo incidentų uoste neužfiksuota“, – pridūrė ji.  Laivų eismas uoste buvo ribojamas ketvirtadienį nuo 11 valandos, o apie 12.20 val.

Klaipėdos uoste sekmadienį švartuosis paskutinis šiais metais užsuksiantis kruizinis laineris. Kaip pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, per penkis mėnesius trukusį sezoną Klaipėdoje apsilankė 41 laineris. Sekmadienį pirmą kartą Klaipėdoje viešėsiantis kruizinis laineris „Silver Dawn“ uždarys kruizinės laivybos sezoną. Su Maršalo salų vėliava plaukiojančiam laineriui bus įteiktas uostamiesčio herbas.

Vakarų sankcijų suvaržytos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšų krovą pernai nutraukęs Klaipėdos uosto Birių krovinių terminalas (BKT) atnaujino veiklą, skelbia jo pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis.  „Dideli laivai grįžo į BKT. Mes vėl veikiame“, – feisbuke rašė I. Udovickis.   Pasak jo, įmonė krauna lietuviškus grūdus.

Klaipėdos uostui rengiantis įgyvendinti vieną didžiausių projektų – iki 2030 metų išplėsti pietinę uosto dalį, joje galėtų būti priimami didžiausi Baltijos jūra plaukiojantys laivai, čia būtų kraunama iki 30 mln. tonų krovinių per metus. Ekspertai siūlo, kad suformavus naują iki 100 hektarų teritoriją pietinėje uosto dalyje čia galėtų būti paskirstomi konteineriai, gaminami jūrinio vėjo jėgainių komponentai, gaminama žalioji energija ir pagal žaliąsias technologijas perdirbami laivai.

Lietuvos iniciatyva Ukrainai padėti išgabenti grūdus per Klaipėdos ir kitus Baltijos šalių uostus uostą neišspręs problemos, nes Lietuvoje nėra pakankamos infrastruktūros, sako Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius.  „Lietuvos pozicija ir siūlymas yra labai vertinamas kaip geranoriškas, bet realybė yra šiek tiek kitokia. Pirmiausia, tam nėra tinkamos pakankamai infrastruktūros, kad tuos  grūdų kiekius išvežtų ir vienintelis būdas yra išnaudojant Juodąją jūrą.

Lietuvos jūrinio klasterio nariai siūlo ukrainietiškų grūdų pervežimui į Klaipėdos uostą panaudoti krovinių gabenimą iš Kauno Nemunu. Tokią idėją verslas iškėlė Lietuvos politikams vėl sustiprinus diplomatines pastangas atverti galimybes ukrainietiškos produkcijos eksportui per Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostus po to, kai Rusija liepą nusprendė pasitraukti iš susitarimo, leidusio Kyjivui eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.

Klaipėdą savaitgalį drebina išskirtinis ir pirmą kartą uostamiestyje vykstantis renginys. Uosto akvatorijoje, kur leidžiamas maksimalus greitis yra 15 kilometrų per valandą, laksto F2 vandens formulės, jos išvysto 200 kilometrų per valandą greitį. Vyksta šios sporto šakos pasaulio čempionatas. Tokiam renginiui Klaipėda ruošėsi ištisus metus ir, kad jis pavyktų teko net laikinai uoste sustabdyti laivybą. Tokio renginio Klaipėda dar nematė.

Klaipėdos uosto direkcija ruošiasi griauti prie Naujosios perkėlos į Smiltynę esantį 1992 metais pastatytą šiuo metu avarinės būklės bokštą, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi laivų eismo tarnyba. Planuojama, kad 2025 metais šioje vietoje pradės veikti vandenilio gamybos stotelė, trečiadienį skelbia „Vakarų ekspresas“.   „Paskaičiavome, kad remontuoti jo neverta, nes 400 kv.

Prieš prasidedant naujam grūdų derliaus sezonui, Klaipėdos uoste rekonstruotos trys žemės ūkio produktų krovai skirtos krantinės, kurias naudoja Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“. Krantinės rekonstruotos taip, kad ateityje prie jų būtų galima užtikrinti didesnį gylį, didinti krovos pajėgumą bei pilniau pakrauti didesnės talpos laivus, antradienį pranešė uosto direkcija.