Šimtamilijoninę skolą užsikrovęs Vilnius rado nišą, kaip su realybe mažai susijusioms vizijoms iššvaistyti miestiečių suneštus pinigus.
Praėjusią savaitę Vilniaus miesto tarybos nariams pateiktas svarstyti sostinės 2010-2020 metų strateginis planas, kurį eiliniams vilniečiams dar buvo leista tobulinti iki... vakar vidurdienio.
Šį 118 puslapių dokumentą už beveik 600 tūkst. litų ištisus metus kūrė konsorciumas, kurį sudarė bendrovės “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai", “Savvin" ir viešoji įstaiga Lietuvos savivaldybių asociacijos Mokymo ir konsultavimo centras.
Puslapiai abstrakcijų
2010-2020 metų sostinės strateginis planas pagal apimtį yra beveik 8 kartus didesnis už 2002-2010 metų viziją, tačiau abu planai keistai panašūs.
“Vilnius - jaukus ir savitas miestas. Nauja miesto plėtra harmoningai derinama su gausiomis kultūros ir gamtos paveldo vertybėmis. Vilnius - ekologiškas miestas, tausojantis unikalią gamtinę aplinką, kuri yra pritaikyta miesto gyventojų ir svečių poreikiams", - rašoma 2002-2010 metų sostinės strateginiame plane.
“Vilnius - draugiškas, jaukus, pokyčiams ir naujovėms atviras miestas, puoselėjantis savo tradicijas ir kultūrą, skatinantis nuolatinę pažangą ir tobulėjimą. Vilnius - miestas, kuriame gyvena aktyvūs, draugiški ir laimingi žmonės", - teigia 2010-2020 metų plano kūrėjai.
Turizmo aiškiaregystė
Dar keli puslapiai panašių aptakių frazių, kurios įprastai ne už dyką minimos tokių vizijų ir strategijų kūrėjų, o vėliau pateikiami beveik niekuo nepagrįsti ateities skaičiavimai.
Pavyzdžiui, strateginio plano rengėjai kažkodėl įsitikinę, kad 2020 metais Lietuvos sostinę aplankys apie 3 mln. užsienio turistų, t.y. dvigubai daugiau nei dabar.
Arba savižudžių Vilniuje po dešimtmečio sumažės keturiais nelaimingaisiais, skaičiuojant šimtui tūkstančių gyventojų.
2010-2020 metų plano strateguotojai įsitikinę, kad artimiausiu metu būtina filmavimo kameromis apkarstyti visas sostinės sveikatos priežiūros, ugdymo ir švietimo įstaigas. Vaikų darželiuose ir mokyklose sumontuoti magnetinių kortelių kontrolės sistemą.
“Miesto vizija įgyvendinama laikantis pagrindinių darnios plėtros principų - siekiama geresnės gyvenimo kokybės dabar ir ateityje, - 2010-2020 metų strateginiame plane kalbama apie savaime suprantamus dalykus. - Ekonomikos, socialinės raidos ir aplinkos apsaugos tikslai derinami tarpusavyje ir papildo vienas kitą".
Strategijos kūrėjai per viešųjų ryšių agentūrą jau spėjo pranešti, kad sostinės dešimtmečio plano projektas buvo pristatytas ir miestiečiams, su jais “vyko aktyvios diskusijos".
Seno plano analizė
Tuo tarpu aktyviu vilniečiu save laikantis Eduardas Kriščiūnas pastebėjo, kad 2010-2020 metų strateginis sostinės planas niekam nereikalingas, nes jo vykdymo sostinėje tiesiog niekas nekontroliuos. E.Kriščiūnas sakė, kad jau seniai miesto savivaldybėje nėra strateginio plano skyriaus.
“Juokingiausia yra tai, kad šio plano rengėjai atliko 2002-2010 metų vizijos analizę, sukritikavo, kad tuomet buvo pateikta labai mažai rodiklių, kad pagal juos neįmanoma vertinti, ar planas apskritai vykdomas, tačiau ir patys tų rodiklių pateikė minimaliai, - “Respublikai" sakė E.Kriščiūnas. - Nuodugniai ištyrus šį dokumentą man aišku, kad naujasis planas rengtas tik pagal tai, ką pateikė visokios miesto kontoros, kurios tik siūlo, kaip ir kur dar padidinti tarnautojų etatų".
Vienos iš strateginį Vilniaus planą rengusio konsorciumo įmonės “Savvin" atstovas Arvydas Saročka teigė, kad sostinės vizija yra paprasta: pamatyti, dirbti ir gyventi. Tačiau kodėl už 600 tūkst. litų surašyta net 118 puslapių abstraktaus teksto, A.Saročka paaiškinti negalėjo, nes plano rengėjai nėra jo... šeimininkai.
“Plano orientacija yra per artimiausius metus išlaisvinti vilniečio kūrybinį potencialą. Kad iš depresuojančio lietuvio žmogus taptų kuriančiu lietuviu, - sakė A.Saročka. - O mes po viešo konkurso buvome pasamdyti kaip plano rengimo koordinatoriai arba moderatoriai. Pats planas yra ne mūsų planas, o savivaldybės.
Mūsų funkcija buvo tik padėti savivaldybei parengti planą. Mes rinkome visą informaciją apie išorinę aplinką ir ją sisteminome. Padėjome rinkti informaciją iš savivaldybės vidaus apie buvusius projektus ir būsimus prioritetus. Tiesiog padėjome kaip išorinis ekspertas išgryninti viziją. Manau, kad tai yra sveikas kelias. Kūrybinį gimdymą darėme metus ir jaučiamės prisidėję, kad mintis išsikristalizavo".
Sužinojo žinomą tiesą
Paklaustas, kuo 2010-2020 metų Vilniaus strateginis planas skiriasi nuo 2002-2010 metų vizijos, A.Saročka atsakė, kad “ankstesniame plane buvo daugiau apibrėžta Rytų ir Centrinė Europa, o dabar reikia labiau orientuotis į vadinamąjį “namų regioną" - tuos, kurie gyvena aplink Baltijos jūrą".
Vieno plano rengėjų teigimu, į miesto strategijos kūrimą buvo įtraukta ir keli šimtai vilniečių, jie apklausti pagal “įprastus sociologinių apklausų metodus". Strategai sužinojo iš žmonių, ką ir taip visi žino. Vilniečiai skundėsi transporto spūstimis, sveikatos priežiūros, švietimo paslaugų lygiu, miesto šiukšlėmis.
“Mano, kaip vilniečio, nuomone, toks strateginis planas yra labai neatsakingas visų miestiečių pinigų švaistymas, - piktinosi E.Kriščiūnas. - Vienas Vilniaus politikas man tiesiai pasakė, kad tarybos nariai apskritai į tokius planus nekreipia jokio dėmesio, o tik patvirtina, kad atkristų neįdomus klausimas.
Svarbu ir tai, kad strateginio plano vykdymas nesusietas su jokiais dokumentais, todėl ir nėra numatyta, kas turės prižiūrėti šios strategijos vykdymą. Taip pat niekur nenurodoma, kas atsitiks, jei ji tiesiog nebus vykdoma. Manau, kad tai tėra nauja galimybė pasitaškyti pinigais".
Juras Požela, Vilniaus miesto tarybos narys:
Šiuo atveju kalta Vyriausybės patvirtinta strateginio planavimo metodika, pagal kurią parengtas ir Vilniaus planas. Mano nuomone, strateginis planas turi būti nedidelis dokumentas, lengvai suprantamas ir prieinamas bet kuriam miesto gyventojui. O ne krūva popierių, kurių, garantuoju, nėra perskaitę net dauguma tarybos narių.
Ką reiškia plane pateikiama vizija ir rodikliai siekti socialinės atskirties mažinimo, jei tai yra savaime suprantamas dalykas? Kaip galėsime įvertinti, ar socialinė atskirtis buvo sumažinta, ar ne? O tarnautojas, kuris atsakingas už šią sritį, paklaustas, ką dirba, atsakys: siekiu socialinės atskirties mažinimo.
85 proc. plano rengimo išlaidų finansuotos ES pinigais, o rezultatas - abejotinas. Galima sakyti, kad tai Europos pinigai, todėl nieko čia tokio. Bet tai - visų mūsų pinigai, su jais negalima elgtis bet kaip.
Pavyzdžiui, dabar Vilniuje socialiniai darbuotojai jau patys patenka į socialinės paramos gavėjų kategoriją. 300 tūkst. leistų šiems žmonėms pakelti atlyginimus 20 proc. bent vieną ketvirtį, nes socialiniai darbuotojai dabar į rankas gauna 900 litų atlyginimą.
Esu girdėjęs ne iš vienos miesto bendruomenės, kad į jų pasiūlymus dėl strateginio plano taip ir nebuvo atsižvelgta. Miestiečiams leista pateikti pasiūlymus iki vakar dienos vien todėl, kad miesto tarybos politikai jo svarstymą atidėjo. Tai tik parodo, kad plano rengėjams vilniečių nuomonė visai nerūpėjo.
