Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kritikuoja Vyriausybės sprendimą tramdyti keturis prekybos centrus už nesąžiningą elgesį su tiekėjais ir ragina atmesti šį įstatymo projektą, nes jis ribotų konkurenciją ir būtų žalingas vartotojams.
LLRI nuomone, reguliuodama prekybos tinklų ir tiekėjų santykius Vyriausybė kovoja su vartotojų pasirinkimais. Vyriausybė nori, kad prekybos centrai turėtų mažiau galios tardamiesi su tiekėjais, o tai nesuderinama su vartotojų noru pirkti pigesnes prekes.
"Su nesąžiningų veiksmų draudimu šis įstatymas neturi nieko bendra. Dviejų verslininkų - prekybininko ir tiekėjo - savanoriškas susitarimas sudarytas abiem žinant ir suvokiant jų esmę, negali būti kažkieno trečio (valdžios) pripažįstamas nesąžiningu vienai iš susitarimą sudariusių šalių. Valdžiai atrodo, kad susitarimai yra naudingesni prekybininkams nei tiekėjams, todėl bando persverti svarstykles pastarųjų pusėn. Mažesniems prekybininkams šių nuostatų reikalauti iš tiekėjų nedraudžiama, tokie veiksmai laikomi savaime suprantami ir nėra laikomi nesąžiningais ir draustinais", - sako LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.
Jo teigimu, konkurencija tarp pačių prekybos tinklų ir kitų prekybos formų - prekybos mažose parduotuvėse ar turguje užtikrina, kad vartotojai gautų geriausią paslaugą ir prekes. Lietuvos gyventojai tris iš keturių litų išleidžia prekybos centruose, greta turėdami galimybę pirkti ir mažesnėse parduotuvėse, tai rodo vartotojų pasirinkimą ir prekybos centrų palaikymą.
LLRI viceprezidentas pabrėžia, kad pastaruoju metu teisinė veiklos aplinka prekybos centrams yra mažai prognozuojama ir nepalanki. Seimas priėmė Kainų reguliavimo įstatymą, kuris jei ne Prezidento veto, būtų išbalansavęs mažmeninės prekybos veiklą. Mažmeninės prekybos tinklai gąsdinami darbo laiko apribojimais, kaltinami darbuotojų išnaudojimu ar tiekėjų engimu. Tokia atmosfera ir valdžios požiūris į mažmeninę prekybą neskatina ateiti naujų investuotojų, ypač užsienio kapitalo.
"Valdžios kova prieš veikiančius prekybos tinklus pasmerkia Lietuvos vartotojus ir ateityje neturėti kito pasirinkimo, kaip tik šiuos keturis didžiuosius žaidėjus, nes naujiems konkurentams prisitaikyti prie lokalių žaidimo taisyklių sudėtinga", - teigia LLRI G. Kadziauskas.
Jo teigimu, įstatymas būtų žalingas vartotojams, nes didelės mažmeninės prekybos įmonės turi daugiau galimybių derėtis, nes teikia didesnės apimties paslaugas tiekėjams. Bet kokios prekės kainą galiausiai lemia vartotojai, todėl prekybos įmonės yra priverstos orientuotis į juos. Vartotojų spaudimas prekybos įmonėms (dėl kainos, patogumo, asortimento ir kitų aspektų) yra perduodamas tiekėjams bei gamintojams. Įstatymas, nustatantis bet kokias privalomas nuostatas sutartyse tarp prekybininkų ir gamintojų, pažeistų tiekėjų ir mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą", - įstatymo projektą komentuoja G. Kadziauskas.
Pagal įstatymo projektą didelėms mažmeninės prekybos įmonėms nuo kitų metų pradžios ketinama uždrausti apmokestinti tiekėjus už įėjimą į rinką, versti susimokėti už prekių išdėstymą, padengti planuotą, bet negautą ar gautą mažesnį nei tikėtasi prekių pardavimo pelną.
Iš viso teisės akto projekte prekybos centrams nurodoma 11 draudimų, už kurių nesilaikymą galės būti skirtos baudos nuo 1000 litų iki 400 tūkst. litų.
Draudžiamais veiksmais įstatymo projekte įvardinamas reikalavimas kompensuoti išlaidas, susijusias su naujų parduotuvių įrengimu ar senųjų atnaujinimu, reikalavimas užtikrinti, kad parduodamų prekių kainos bus mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas, reikalavimas įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų, taip pat nurodymas tiekėjams apmokėti dalį prekių pardavimo skatinimo išlaidų, susimokėti už prekių išdėstymą, priimti neparduotas maisto prekes.
Draudimų laikymąsi kontroliuos Konkurencijos taryba.
Šiuo metu padėtis mažmeninėje prekyboje ir rinkoje yra oligopolinė: 4 dominuojantys prekybos tinklai užima apie 72 proc. mažmeninės prekybos maisto prekėmis rinkos. Šio įstatymo tikslas - apriboti prekybos tinklų derybinę galią, užtikrinti tiekėjų ir prekybos įmonių interesų pusiausvyrą, ginti tiekėjus ir taip sudaryti sąlygas, kad jie galėtų daugiau lėšų skirti investicijoms, naujų produktų kūrimui ir inovacijoms.
