„Veiklos mastai tikrai mažėja, tačiau susisiekimas oru yra užtikrinamas. Aviacijoje situacija labai dinamiška ir sparčiai keičiasi atsižvelgiant į daugybę faktorių“, – BNS sakė įmonės atstovas Tadas Vasiliauskas.
Pasak jo, Vilniaus ir Kauno oro uostuose, be keleivinių skrydžių, kasdien vyksta krovininiai, orlaivių techninio aptarnavimo, užsakomieji bei kariniai skrydžiai.
Tačiau mažėjant Lietuvos oro uostų pajamoms, jie jau nuo pavasario efektyvina veiklą ir mažina kaštus.
„Kauno oro uoste sąnaudos šiuo metu yra triskart mažesnės nei praėjusiais metais, Palangos oro uoste jos taip pat sumažintos keliskart. Dirbame minimaliu režimu ir taip išlaikome būtiniausias funkcijas“, – sakė T. Vasiliauskas.
Palangos oro uostas šį žiemos sezoną nedirbs tris naktis per savaitę, nes tuomet nėra skrydžių. Tiek Kaune, tiek Palangoje didelė dalis darbuotojų atlieka po kelias funkcijas.
Šiuo metu lėktuvai iš Lietuvos ir į ją skraidina 32 kryptimis, tačiau šis skaičiuos nuolat kinta. Prieš metus buvo 80 krypčių.
Bendras keleivių srautas per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu – smuko 88 proc., o skrydžių skaičius – 62 proc.