"Labai sunku prognozuoti, nes sutarti turi 27 Europos Sąjungos šalys ir biudžetas turi atitikti jų visų interesus arba, kaip sakė vienas iš valstybės vadovų, jos turi būti visos vienodai šiek tiek nelaimingos", - antradienį interviu "Žinių radijui" sakė ji.
J. Neliupšienė pažymėjo, jog, norint, kad susitarimas dėl ES biudžeto būtų pasiektas, reikia suderinti dviejų šalių grupių interesus - narių, įnešančių didžiausią indėlį į ES biudžetą, ir tų, kurios gauna daugiausiai paramos.
"Pirmosios biudžetą siekia mažinti, jos nenori mokėti didelių įmokų, nes tai yra našta jų mokesčių mokėtojams", - pastebi šalies vadovės patarėja.
Ypatingą dėmesį užsienio politikos specialistė atkreipė ir į išaugusį Europos Parlamento vaidmenį po 2009 m. patvirtintos Lisabonos sutarties.
"Yra ir dar vienas veikėjas, ypač svarbus priimant sprendimą dėl daugiametės finansinės perspektyvos - Europos Parlamentas. Jis, kai jau narėms pavyksta pasiekti susitarimą tarpusavy, turi teisę tarti savo žodį - pritarti arba nepritarti tam biudžetui", - aiškino ji.
Paklausta, ko Lietuva gali tikėtis po lapkričio mėnesį atidėtų derybų, J. Neliupšienė neslėpė, kad daug tikėtis neverta.
"Lapkritį šalys išsiskirstė sutarusios, kad biudžetą dar reikia mažinti. Tai reiškia, kad tikėtis, jog Lietuvai ar kitoms narėms, kurios gauna paramą iš ES biudžeto, bus labai daug šansų turėti didelį pyrago gabalą, yra labai sunku (...) Daugiau dėmesio reikėtų skirti teisingam biudžeto paskirstymui - paramą skirti ten, kur jos labiausiai reikia", - sakė J. Neliupšienė.
ELTA primena, kad Lietuva derybose dėl naujojo 2014-2020 m. ES biudžeto siekia, kad tiesioginės išmokos mūsų ūkininkams greičiau artėtų prie ES vidurkio. Šiuo metu išmokos Baltijos šalių ūkininkams yra mažiausios visoje Europoje.
Lapkričio 22 d. šalies vadovė, susitikusi su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu van Rompėjumi (Herman Van Rompuy) ir Europos Komisijos pirmininku Žozė Manueliu Barozu (Jose Manuel Barroso), pabrėžė, kad mūsų šaliai derybose svarbu užsitikrinti žemės ūkio, struktūrinių fondų ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą. Tačiau, pasak Prezidentės, svarbiausia užsitikrinti Lietuvai naudingiausią bendrą finansinį paketą.
"Derybose sieksime, kad tiesioginės išmokos ūkininkams greičiau artėtų prie ES vidurkio, Lietuvai nebūtų taikomi griežti struktūrinės paramos apribojimai, taip pat užsitikrinti adekvačią finansinę paramą Ignalinos AE uždarymui, kaip tai numatyta Lietuvos Stojimo į ES sutartyje. Svarbiausia užsitikrinti, kad bendras finansinis paketas septyneriems ateities metams būtų ne mažesnis nei turėjome 2007-2013 metais," - teigė Lietuvos vadovė.
Pasak D. Grybauskaitės, Lietuva palaiko ES siekį taupyti, tačiau biudžetas neturi būti mažinamas ekonomiškai silpnesnių valstybių sąskaita. Skirstant ES paramą būtina įvertinti specifinę kiekvienos šalies padėtį, laikytis teisingumo principo ir už tikrinti, kad valstybės narės galėtų įvykdyti prisiimtus ES įsipareigojimus.
Nuo krizės labiausiai nukentėjusios, tačiau būtinas finansinės drausmės priemones priėmusios Baltijos šalys šiuo metu gauna pačią mažiausią paramą, tiesioginės išmokos žemdirbiams taip pat mažiausios ES. Tai, pasak Prezidentės, prieštarauja Europos sanglaudos idėjai ir didina atotrūkį tarp turtingų ir mažiau išsivysčiusių ES regionų.
