Lietuva siūlo atsižvelgti į išskirtinę šalies padėtį, jeigu bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, ir pereinamuoju laikotarpiu iki naujos branduolinės jėgainės atidarymo taikyti kompensacinius mechanizmus. Šį siūlymą per Europos Sąjungos Aplinkos tarybos posėdį, kuris vyko praėjusią savaitę Liuksemburge, išsakė mūsų šalies delegacijos vadovas, Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.
Aptariant su klimato kaita ir energetika susijusius ES teisės aktų projektus, ypač Prekybos šiltnamio dujomis sistemos direktyvos pakeitimą, ir nustatant išmetamų šiltnamio dujų kiekio mažinimo tikslus, Lietuva pasisakė už tai, kad reikia atsižvelgti į šalių nacionalines aplinkybes, ekonominio augimo, energetinio apsirūpinimo ir saugumo poreikius. Kadangi šiuo požiūriu kai kurios siūlomos ES nuostatos mūsų valstybei kelia ekonominių ir socialinių problemų, Lietuva dar kartą atkreipė dėmesį į jos išskirtinę energetinę ir socialinę bei ekonominę padėtį, kuri gali susidaryti, jeigu bus uždaryta Ignalinos AE. Ši jėgainė dabar pagamina apie 70 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Ignalinos AE uždarymo atveju šiluminės elektrinės turės gaminti daugiau energijos ir naudos daugiau iškastinio kuro. Vien dėl to metinis išmetamų šiltnamio dujų kiekis šalyje padidės nuo 5 iki 7 mln. tonų, palyginti su 2005-aisiais.
Šiuo metu jau yra pradėtas naujos atominės elektrinės statybos procesas. Tačiau ji turėtų pradėti veikti tik 2017-2018 metais. Atkreipdama ES dėmesį į šias aplinkybes, kaip pažymėjo Aleksandras Spruogis, Lietuva siekia, kad pereinamuoju beveik dešimties metų laikotarpiu nuo senosios atominės elektrinės uždarymo iki naujos atidarymo būtų taikomi kompensaciniai mechanizmai. Kaip vieną iš tokių mechanizmų mūsų šalis siūlo skirti papildomus nemokamus ir neperleidžiamus apyvartinius taršos leidimus šiluminėms elektrinėms, kurioms tektų padidinti elektros gamybą. Tačiau Lietuva pasiruošusi diskutuoti su Europos Komisija bei ES valstybėmis ir apie kitus galimus kompensavimo būdus.
Susidomėjimą šiuo klausimu ir poreikiu priimti politinį sprendimą per neformalų dvišalį susitikimą su Lietuvos delegacijos vadovu išreiškė Švedijos aplinkos ministras Andreas Carlgren. Apie problemas, su kuriomis susidurs Lietuva, jeigu bus uždaryta Ignalinos AE, Aleksandras Spruogis taip pat kalbėjosi su ES aplinkos komisaru Stavros’u Dimas’u. Komisaras pažadėjo surengti atskirą susitikimą šioms problemoms išsamiau apsvarstyti.
Per ES Aplinkos tarybos posėdį Liuksemburge šalys pasikeitė nuomonėmis ir dėl tolesnių veiksmų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) srityje. Šiuo klausimu ES narės turi skirtingą požiūrį ir praktiką. Mūsų šalis laikosi nuomonės, kad dabar dar nepakanka duomenų apie galimą ilgalaikį GMO poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, todėl ir jų ilgalaikę naudą galima vertinti tik atlikus mokslinėmis išvadomis pagrįstą išsamią rizikos analizę. Lietuvos požiūriu, ES turi imtis priemonių, kurios leistų geriau valdyti galimą riziką. Tai ir išsami informacija apie įteisinti pateiktų GMO rizikos vertinimą, ir mokslinės ekspertizės procedūrų tobulinimas, ir GMO sėklų ženklinimo ribų ES lygmeniu nustatymas. Todėl, kaip pabrėžė Aleksandras Spruogis, labai svarbu kuo daugiau dėmesio skirti GMO moksliniams tyrimams, jų naudojimo kultūrai ir kontrolės procedūroms.
