Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2009 metų liepos mėnesį buvo minus 43. Palyginti su birželio mėnesiu, jis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Palyginti su birželio mėnesiu, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas bei galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Šiek tiek optimistiškiau buvo vertinamas bedarbių skaičiaus kitimas: daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus mažėjimą.
Pusė gyventojų nusiteikę padėties blogėjimui
Statistikos departamento duomenimis, liepos mėnesį 4 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 58 – kad pablogėjo, o 38 procentai gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (birželio mėnesį – atitinkamai 4, 60 ir 36 proc.). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 9 procentai gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 49 – pablogėjimo (birželio mėnesį – atitinkamai 9 ir 42 proc.). 37 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 89 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 1 procentas – kad pagerėjo, 9 procentai atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė (birželio mėn. – atitinkamai 91, 1 ir 8 proc.). Liepos mėnesį 13 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 58 procentai prognozavo pablogėjimą, 25 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (birželio mėn. – atitinkamai 14, 55 ir 27 proc.).
Šiek tiek kyla pasitikėjimas darbo rinka
Liepos mėnesį, kaip ir birželio mėnesį, 88 procentai gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėnesių, tačiau liepos mėnesį, 2 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, manančių, kad bedarbių truputį sumažės.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželio mėnesį nežymiai skyrėsi: mieste jis buvo minus 44, kaime – minus 42. Palyginti su birželio mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4, kaime padidėjo 2 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą mieste lėmė blogesnis namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvų vertinimas, padaugėjo gyventojų, nesitikinčių bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių. Kaimo gyventojai optimistiškiau vertino bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, didesnė jų dalis tikėjosi per artimiausius 12 mėnesių bent kiek sutaupyti.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 19 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis išaugo daugiau nei 2 kartus, iš jų prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą – nuo 4 iki 48 procentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui įtakos turėjo ir pesimistiškesnės nei prieš metus namų ūkio finansinės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pablogės, dalis padidėjo nuo 35 iki 49 procentų. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas bei galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių) balansų aritmetinis vidurkis.
