„Siūlau neturėti iliuzijų apie politiškai nepaveikiamą Rusijos centrinį banką. Tai yra institucija, kuri nemažai prisidėjo, kad šita agresija įvyktų, nes ji akumuliavo milžiniškus rezervus, tą įsivaizduojamą saugumą, kurį turėjo Kremlius, – kūrė prielaidas, kad ši agresija galėtų įvykti įsivaizduojamai saugiai“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.
„Tai yra tos pačios sistemos dalis – Kremliaus sistemos sraigtelis“, – pridūrė LB vadovas.
Anot G. Šimkaus, Vakarų valstybėms uždraudus Rusijai pasinaudoti centrinio banko rezervais, taip pat įvedus sankcijas, nukreiptas į V. Putiną ir jo aplinką bei Rusijos finansų sektorių, jų poveikis pasimatys per ilgesnį laiką.
„Dabar tai tiesiog skęstančio laivo gelbėjimas. Kiek tai yra įmanoma, tie efektai Rusijos ekonomikoje ne iš karto pasimato, reikia tam tikro laiko, kol jie ateis“, – sakė G. Šimkus.
Pasak G. Šimkaus Rusijos ekonomikos stojimas dėl įvestų sankcijų vyksta palaipsniui ir tai kol kas nestabdo karo.
„Rusijos centrinio banko pusės rezervo įšaldymas surišo rankas veikti ta apimtimi, kuria bankas būtų galėjęs, bet jis vis tiek taikė tam tikras priemones, pavyzdžiui, padidino palūkanų normas, bet sankcijų persimetimas į ekonomiką, mokėjimus, žmonių atleidimus dėl pasitraukiančių verslų, tiekimo grandinės sutrikimus – užtruks, nes sankcijos yra ilgesnio poveikio“, – teigė G. Šimkus.
„Problema yra tai, kad šitos konvulsijos užtruks, kol persimes į kasdienį piliečio, Rusijos verslo gyvenimą, o karas vyksta, žmonės miršta dabar“, – pabrėžė Lietuvos banko vadovas.
Rusijai įsiveržus į kaimyninę Ukrainą, Vakarų šalys įšaldė pusę per 630 mlrd. JAV dolerių Rusijos centrinį banko rezervų, atribojo kai kuriuos Rusijos ir Baltarusijos bankus nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, sugriežtino kriptovaliutų kontrolę, pritaikė personalines sankcijas beveik tūkstančiui su Kremliumi susijusių asmenų bei per pusšimčiui įmonių.
