Draudimo įmonės per metus uždirbo 73,8 mln. eurų neaudituoto ikimokestinio pelno – daugiau nei dukart daugiau nei 2022 metais. Pelningai dirbo 18 bendrovių, nuostolingai – viena.
„Spartų ne gyvybės draudimo rinkos augimą iš esmės lėmė infliacija – draudimo rinka į ekonomikos tendencijas reaguoja su vėlavimu, todėl, nors apskritai infliacija mažėjo, draudimo rinkoje jos poveikis vis dar buvo didelis – tiek vertinant įmokas, tiek išmokas“, – pranešime teigė LB Bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.
Draudimo rinka pagal naujas įmokas pernai, palyginti su 2022-aisiais, išaugo 17,5 proc. iki 1,5 mlrd. eurų: 1,1 mlrd. eurų (75,6 proc.) – ne gyvybės, o 354,5 mln. eurų – gyvybės draudimo įmokos.
Ne gyvybės draudimo įmokos padidėjo 22,5 proc.: privalomojo transporto priemonių draudimo – 18 proc. (iki 336 mln. eurų), kasko – 22 proc. (iki 251,4 mln. eurų), turto draudimo – 30 proc. (iki 248,1 mln. eurų).
Gyvybės draudimo įmokos augo 4,3 proc. iki 354 mln. eurų.
Papildomo savanoriško sveikatos draudimo sutarčių įmokos augo beveik trečdaliu – iki 100 mln. eurų.
Išmokos per metus siekė 807,6 mln. eurų, arba 18,4 proc. daugiau: ne gyvybės draudimo klientams išmokėta 608,2 mln. eurų (beveik 74 proc. visų išmokų), pagal gyvybės draudimo sutartis – beveik 199,4 mln. eurų.
Ne gyvybės draudimo išmokos padidėjo 20,9 proc. Privalomojo transporto priemonių draudimo išmokos padidėjo 15 proc. (iki 185,2 mln. eurų), kasko – 19 proc. (iki 162,6 mln. eurų).
Gyvybės draudimo išmokos pernai išaugo beveik 11,2 proc. iki 199,4 mln. eurų. Daugiausia didėjo investicinio gyvybės draudimo sutarčių išmokos.
Pagal turto draudimo sutartis išmokėta 135,1 mln. eurų, arba 31,4 proc., daugiau nei prieš metus.
Draudimo brokerių įmonės uždirbo 23,5 mln. eurų pelno – 50,1 proc. daugiau. Pelningai dirbo 88 (iš 105) įmonės.
2023 metų pabaigoje draudimo paslaugas teikė 19 draudikų – 8 įmonės ir 11 kitose Europos Sąjungos įmonių filialų. 7 draudikai teikė gyvybės ir 11 – ne gyvybės draudimo paslaugas, veikė 105 brokerių įmonės.
