„Nusikaltėliai nuolat tobulina metodus, kaip naudoti finansų sistemas savo tikslams – nė vienas bankas nuo to nėra apsaugotas. Mūsų užduotis – tokias situacija nustatyti ir apie jas pranešti įstatymų vykdymo institucijoms. Mes tai darome vadovaudamiesi aukščiausiais standartais, ir tai patvirtina Latvijos bankų priežiūros institucija bei Korupcijos prevencijos biuras“, – sakė Reinis Rubenis.
Jo žodžiais, „Swedbank“ rizikos šiuo požiūriu lygis dėl jo verslo modelio yra žemas, o užsienio klientų aptarnavimas niekada nebuvo prioritetinių veiklos sričių sąraše.
Pasak R. Rubenio, 2016-aisiais sugriežtėjus nerezidentų aptarnavimo reikalavimams, buvo nutrauktas pusės tūkstančio tokių klientų aptarnavimas. Dabar Latvijos „Swedbank“ turi apie 70 tūkst. vietinių verslo klientų bei 300 klientų iš užsienio, kurių veikla susijusi su Baltijos šalimis ar Švedija.
„Neseniai paviešintose ataskaitose kalbama apie įvykius prieš 11 metų, jie neatspindi Latvijos „Swedbank“ vidaus kontrolės sistemos veikimo. Mes analizuojame ne tik mūsų klientų, bet ir jų verslo partnerių sandorius“, – pabrėžė R. Rubenis.
Švedijos televizija SVT vasario 20-ąją paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.
SVT partneris šiame tyrime – Latvijos žurnalistinių tyrimų centras „Re:Baltica“ – išvardijo kelias Latvijos bendroves, kurios iš tuo pačiu adresu Didžiojoje Britanijoje registruotų įmonių gavo milijonines perlaidas į sąskaitas „Swedbank“.
Švedijos „Swedbank“ šios savaitės pradžioje pranešė užsakysiąs išorinį šio skandalo tyrimą, kurį atlikti patikės analitiniam konsultacijų centrui „Forensic Risk Alliance“.
