Ar Baltijos šalys žlugdo Skandinavijos bankų verslą? O gal tokiomis kalbomis norima paversti jas atpirkimo ožkomis?
Tokios mažos, bet tokios baisios
Neseniai buvo sumažinti Skandinavijos bankų skolinimosi reitingai. Tai, teigiama, padaryta dėl Baltijos šalių.
Baltijos šalims sesutėms per ausį tėkštelėjo ir Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Jis pareiškė, kad jos kelia didžiausią grėsmę Švedijos ekonomikai. Tuo tarpu švedų banko „Riksbank“ valdytojas Stefanas Ingvesas tikino, kad Baltijos šalys nekelia pavojaus Švedijos ekonomikai, nes ekonomine prasme jos mažos. Ar atlikti didelius nurašymus ir garsiai skųstis Baltijos šalimis bankams gali būti naudinga?
Reikia džiaugtis, kad nuostolių neslepia
Finansinėse ataskaitose Skandinavijos bankai deklaruoja didžiausius atidėjinius dėl esamų ir prognozuojamų blogų paskolų Baltijos šalyse.
Investicijų valdymo bendrovės „Prudentis“ fondų valdytojas Gediminas Būda aiškino, kad Skandinavijos bankai tinkamai elgiasi stengdamiesi pripažinti kiek galima daugiau nuostolių, o ne slėpdami blogų paskolų mastą.
„Galima išgirsti įvairių sąmokslo teorijų, bet jas vertinu tik kaip emocinio lygio komentarus, – situaciją aiškino G. Būda. – Taip, Skandinavijos bankai turi didžiulių nuostolių Baltijos šalyse. Jie turi daryti ir daro didelius atidėjimus blogoms paskoloms.
Paskaičiuokime: pavyzdžiui, pagal paskelbtus SEB banko duomenis, jo turtas 2009 metų rugsėjo 30 dieną buvo 28,5 mlrd litų. Bankas paskelbė padaręs 1 mlrd. 179,1 mln. litų arba 4,14 proc. nuo viso turto atidėjimą blogoms paskoloms. Tai nėra mažai, bet ar nekilnojamojo turto, įmonių ir kito turto vertė pastaruoju metu Lietuvoje krito tik 4 proc. ar daugiau? Matyt, daugiau, todėl šie skelbiami nuostoliai neturėtų būti perdėti.“
Kaip dalysimės atsakomybe?
Pasak G. Būdos, Lietuvos bankų priežiūrą atliekančius organus turėtų jaudinti klausimas, kas sugebės nuryti didžiulius nuostolius, jeigu pasitvirtins pesimistiškiausios bankų prognozės dėl blogų paskolų. Finansų specialistas įsitikinęs, kad šis klausimas iš skandinavų bankų pusės keliamas kiekvieno mūsų aukštesnio politiko vizito Stokholme metu. „Juk naštai pasidarius per sunkiai, dalis Skandinavijos bankų turi teisę ir gali palikti šiuos nuostolius mūsų valstybei“, – komentavo G. Būda.
Dalis dabartinių bėdų, G. Būdos nuomone, tenka ir buvusiai bei esamai Lietuvos finansinei politikai. „Manau, nemaža dalimi prie buvusio kredito bumo ir iš to sekusio materialaus turto kainų burbulo prisidėjo Lietuvos garantija dėl fiksuoto lito kurso, – aiškino pašnekovas. – Bankai, tikėdami šia garantija, per lengvai dalijo kreditus eurais ūkio subjektams, kurių pajamos yra litais, ir taip sukėlė didžiulius pinigų srautų disbalansus valstybiniu mastu.“
Žaidimas į vienus vartus
Pasak investicinių fondų valdytojo, vien užsienio bankų kaltinti negalime: jie žaidė pagal mūsų pačių sukurtas taisykles mūsų aikštėje. „Dabartinė valstybės padėtis ir neaiškios perspektyvos, tikiuosi, privers visus atsakingus asmenis permąstyti, ar dabar galiojančios taisyklės optimalios. Kol kas žaidimas kreditavimo rinkoje, panašu, tebevyksta į vienus vartus“, – sakė G. Būda.
Baltijos šalių vyriausybės skirtingai vertina savo galimybes turėti įtaką bankų veiklai. Latvijos premjeras Valdis Dobrovskis siūlo, kad bankai rinktų skolų sumas pagal jiems užstatyto turto dabartinę rinkos vertę, o iškraustydami iš būsto nemokius skolininkus bent laikinai suteiktų jiems kitą gyvenamąjį būstą.
Estijos premjeras Andrusas Ansipas pareiškė, kad imdami kreditus žmonės puikiai žinojo, ką daro, ir valstybė jiems nieko neprivalo ir negali padėti. Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad bankai turėtų prisiimti atsakomybę už iki krizės vykdytą pinigų politiką. Jis skatina griežčiau kontroliuoti vartojamųjų paskolų išdavimą, kad žmonės taip nebeprasiskolintų. Tačiau apie paskolas jau paėmusius ir nebegalinčius už jas mokėti klientus mūsų premjeras nekalba. Pasak A. Kubiliaus, Lietuvos „galimybės turėti įtaką bankų veiklai yra menkos“.
TIK FAKTAI
Baltijos šalyse veikia šie pagrindiniai Skandinavijos bankai: „Nordea Bank“, „Handelsbanken“, SEB, „Swedbank“ ir „DnB NOR“.
Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu, Suomijos ir Danijos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko po 2,6 proc., Norvegijos – 1,3 proc., o Švedijos ūgtelėjo 0,2 proc.
Palyginti su pirmuoju, antrąjį šių metų ketvirtį Estijos BVP smuko 3,4 procento, Lietuvos – 9,8 proc., Latvijos – 0,8 proc.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Latvijoje veikiančius Švedijos bankus įspėjo, kad jeigu jie paliks bėdoje skolininkus, bankams tai geruoju nesibaigs. TVF taip pat teigia akylai stebintis, kaip Švedijos bankai Baltijos šalyse vykdo savo įsipareigojimus.
