Švietimo ir mokslo ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame akcentavo ir statistinius mokytojų atlyginimus, ir siekius, kaip mokytojo specialybę padaryti vėl patrauklią.
Profsąjungos įvertinusios ministerijos siūlymus, vis tiek ruošiasi naujoms protesto akcijoms. Tuo tarpu ekonomistas ministerijos išdėstytas mintis vertina palankiai.
Menką darbo užmokestį lemia mokytojų skaičius
Pranešime spaudai pateikiama, kad 57 proc. pedagogų Lietuvoje uždirba nuo 400 iki 800 eurų, neatskaičius mokesčių. Trečdalio pedagogų alga perkopia 1000 Eur iki mokesčių. Tačiau, tiek gali uždirbti tik mokytojas, turintis kiek didesnį nei vidutinį pamokų skaičių – 24 pamokas ir dirbantis mokykloje keliolika metų bei pasiekęs aukštesnę kvalifikacinę kategoriją (metodininko).
„Vis dėlto net trečdalis mokytojų neturi tų 18 valandų per savaitę, ypač jauni mokytojai. Mokinių skaičius mažėja daug greičiau nei mokytojų, ir kartais mokyklų vadovai renkasi mažėjantį pamokų kiekį išdalinti tam pačiam mokytojų skaičiui. Tai yra, vieno mokytojo darbo krūvį pasidalina du ar net keli pedagogai. O tai lemia labai menką darbo užmokestį“, – teigia ministerija.
Tuo tarpu profesinės sąjungos teigia, kad mažinant mokytojų skaičiui ir išdalinant valandas likusiems, didesnių atlyginimų nepasieksime.
„Ministerija mato vienintelę problemą, kad yra per didelis mokytojų skaičius, bet nemanome, kad tai išspręstų visas problemas, nes kai kur tų pačių mokytojų trūksta. Ta sistema galėtų būti keičiama, bet tuo pačiu ir didinant mokytojams atlyginimus.
Klasės vis tiek yra didelės, tiesiog mokytojai moko mažiau komplektų ir dirba nepilnai. Galėtume išnaudoti tą situaciją taip, kad mažėtų mokinių skaičius klasėje“, – siūlo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
„Manau, kad čia demagogija ir tiesa tik iš dalies. Iš tikrųjų mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo turimų valandų. Šalies konstitucijoje yra nuostata, kad išsilavinimas turi būti suteiktas pagal gyvenamąją vietą, ten kur yra patogiausia mokiniui ir kalbos apie tai, kad mokytojų daug – netikrovė.
Mes apskaičiavome, kad sumažinus keliais tūkstančiais mokytojų skaičių, valandų skaičius padidėja tik maždaug 2 valandomis. Jei vidurkis turėtų būti apie 18 valandų, bet dabartinis siekia tik apie 12,7 val., tai ar galima kalbėti, kad pora valandų išgelbės. Reikia didinti valandos tarifą“, – mintis dėsto Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.
O štai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis palaiko idėja, kad mažėjant mokinių skaičiui, turėtų būti optimizuojamas švietimo tinklas, o tai reiškia – mažinamas mokytojų skaičius.
„Eurostato duomenimis, Lietuvoje ir taip jau klasės mažiausios Europos Sąjungoje. Sunku kažką išlaužti šioje srityje, nes turime labai paprastą faktą – moksleivių skaičius sumažėjo daugiau nei trečdaliu, mokytojų skaičius beveik nekinta. Turime išbalansuotą sistemą ir čia lengvo sprendimo nėra. Vien mažinant klases, dėl to daugiau pinigų neatsiras.
Mokyklų tinklo optimizavimas – skausmingas sprendimas, bet reikia ir suvokti, kad mažėjant gyventojų skaičiui regionuose ir miesteliuose, norint išlaikyti tokį pat mokyklų ir mokytojų skaičių, mes už tai mokame labai didelę kainą, neadekvačius atlyginimus mokytojams. Neefektyvus mokyklų tinklas lemia, kad atlyginimas mokytojui prasilenkia su jo kompetencijomis ir su tuo, ką jis iš tiesų turėtų gauti. Tai sukuria ilgalaikes problemas: jauni žmonės nenori tapti mokytojais. Šitos reformos kontraste reikia žiūrėti ne tik efektyvumą, bet ir išteklius, tuo pačiu ir kaip atgaivinti mokytojo specialybę, ją padaryti prestižinę“, – komentavo N. Mačiulis.
Jis pridėjo, kad mažos klasės gali būti patrauklu: mokytojams lengviau dirbti, moksleiviai gali gauti daugiau individualaus dėmesio. Tačiau perpildytos klasės – tik didmiesčiuose, kaimuose ar miesteliuose, jas sudaryti jau daug sunkiau.
1000 „ant popieriaus“, bet turėjo būti „į rankas“?
Ministerija išplatintame pranešime spaudai pabrėžia, kad jau dabar Lietuvoje švietimo darbuotojų atlyginimas sudaro didesnę viešojo sektoriaus atlyginimų dalį nei Europos Sąjungoje: ES vidurkis nesiekia 30 proc., o Lietuvoje švietimo darbuotojų atlyginimai sudaro daugiau nei 35 proc. viešojo sektoriaus atlyginimų. O ir statistinis atlyginimas šios srities darbuotojų – didesnis.
„Kas dešimtas šalies dirbantysis dirba švietimo. Jau dabar statistinis mokytojo atlyginimas yra didesnis už vidutinį šalyje ir valstybės sektoriuje: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. IV ketvirtį mokytojai vidutiniškai uždirbo 892,5 Eur, neatskaičius mokesčių, kiti valstybės sektoriaus darbuotojai 849,7 Eur, o šalies ūkyje – 822,8 Eur, neatskaičius mokesčių“, – rašoma pranešime.
Visgi ministerija pripažįsta, kad Lietuvos mokytojų algos – vienos mažiausių ES šalyse. Jie informuoja, kad Vyriausybės programoje numatyta iki 2020 m. mokytojų vidutinę algą padidinti iki 1000 eurų per mėnesį.
Tokia suma neatrodo pakankama profesinės sąjungoms.
„Ką tas 1000 eurų reikš 2020 ar 2030 m.? Jau dabar matome, kad 1 tūkst. eurų seniai nėra pinigai ir, manau, kad nereikėtų prisirišti prie konkrečių sumų, visgi reikėtų vertinti pragyvenimo lygį ir žiūrėti, kad bendras finansavimas būtų skiriamas toks, koks ES rekomenduoja. Pavyzdžiui, kaip krašto apsaugai reikia skirti 2 proc., tai jei švietimui pagal rekomendacijas būtų 6 proc. skiriami, po to jau švietimo bendruomenei galėtų palikti susidėlioti: kokios algos, koks tinklas, kokios klasės, patys galėtume susitarti. O dabar finansavimas nepakankamas“, – mano Andrius Navickas.
E. Jesinas atskleidžia, kad ministerija su profesine sąjunga kalbėjo apie algų padidinimo iki 1000 eurų „į rankas“, tačiau liko apgauti, nes dabartinis siūlymas yra neatskaičius mokesčių.
„Čia yra žaidimas, su savo populistiniais pasiūlymais jie visiškai nepasiruošę ir neturi noro spręsti, taikosi prie esamo finansavimo, dabartinio biudžeto. Net nežino kurias reformas atliks, nes nežino finansavimo.
Pasakysiu taip, yra melas ir yra valstybinė statistika. Taip ir išeina, kad norint kažkaip pateisinti savo veiksmus, visada pasitelkiama statistika ir pateikiama, kad mes 12 ES pagal lėšų skyrimą švietimui. Tai neatitinka tiesos, kaip ir iškraipoma kad mokytojų vidutinis atlyginimas didesnis nei šalies. Jei taip ir yra, tai mokytojai dirba per kelias darbo vietas sudedamas visas darbo užmokestis bei pridedami vadovų atlyginimai, kurie ženkliai didesni, ir išeina visiškai tikrovės neatitinkantis skaičius“, – įsitikinęs jis.
Protesto planai išlieka
Švietimo ir mokslo ministerija numatė ne tik didinti algas, bet pateikė ir kitus siūlymus. Pavyzdžiui, Seimui pritarus, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. būtų taikoma nauja darbo u–mokesčio skaičiavimo tvarka, būtų apibrėžtas mokytojo etatas: kiek, ko dirba ir kaip už tai atlyginama. „Į etatą įeitų ne tik pamokos, pasirengimas joms, mokinių darbų taisymas, bet ir kita su ugdymu susijusi veikla, už kurią dabar ne visada ir atlyginama“, – paaiškina ministerija.
Be to, siekiant pritraukti jaunus specialistus, pradedantiems mokytojams atlyginimas būtų skaičiuojamas pagal didesnį koeficientą negu dabar. O šalia pastoviosios algos dalies numatomi priedai ir priemokos visiems pedagogams.
„Trys pagrindiniai komponentai – mokytojų algų didinimas, nauja ir mokytojams palankesnė darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos pertvarka – sustiprins mokytojų bendruomenę ir sukurs kuo geresnes sąlygas mokytojams kūrybiškai dirbti“, – tikisi Švietimo ir mokslo ministerija.
Tačiau pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, nors tokie pokyčiai ir vertinami palankiai, staigių ir didelių pokyčių tikėtis neverta. Dėl to protesto minčių neatsisakoma.
„Tai jau ne pirmas bandymas pritraukti jaunus žmones į sistemą. Dabar tai populistiniai pasakymai neparemti jokiais skaičiavimais, neaišku kiek jie padidintų algą.
Planai protesto išlieka. Konsultuojamės, kad būtų visos įtrauktos organizacijos į šitą procesą ir pasiekę galutinį sprendimą, pateiksime reikalavimus“, – antrina Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.
Švietimo ir mokslo ministerija paaiškina, kaip skaičiuojamas atlyginimas
Mokytojo atlyginimas priklauso nuo kelių komponentų: darbo krūvio, darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Mokytojų kvalifikacinės kategorijos yra keturios: mokytojas, vyr. mokytojas, mokytojas metodininkas, mokytojas ekspertas. Kuo daugiau pamokų mokytojas turi, kuo aukštesnė jo kvalifikacinė kategorija ir didesnis darbo stažas, tuo didesnė ir alga.
Pavyzdžiui, tik pradėjęs dirbti mokytojas už 18 pamokų, t. y., 3–4 pamokas per dieną, gauna 425 Eur, o aukščiausios kategorijos mokytojas už tą patį darbą gaus 583 Eur. Jei mokytojas dirba daugiau, pavyzdžiui, 36 valandas per savaitę, atitinkamai didėja ir jo alga: mokytojas ekspertas uždirba daugiau kaip 1000 Eur.
Lentelėje pateiktas skaičiavimo pavyzdys, pritaikytas 15 darbo metų stažą ir mokytojo metodininko kategoriją turinčiam pedagogui. Valandos papildomiems darbams, vadovavimui klasei gali šiek tiek kisti.
