Nuo šių metų sausio 9 dienos įsigalioję nauji Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais remiantis parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą reikia pateikti energinio naudingumo sertifikatą, būstus suskirstė į klases pagal tai, kiek energijos suvartoja pastatas. Jei seniems daugiabučiams kol kas geriausias sertifikatas – sąskaitos už šildymą, tai naujų namų statytojai pagal Europos direktyvas įpareigoti į rinką paleisti ne žemesnės nei C klasės, o nuo kitų metų – B klasės namus.
Triskart mažesnė sąskaita už šildymą
Šiaulietis Domas gyvena naujame B kategorijos name J. Basanavičiaus gatvės 43 name, 54 kvadratinių metrų bute. Gruodžio mėnesį už šildymą ir karštą vandenį Domas sumokėjo 130 litų. Namie šilta ir jauku, nors vyras gyvena pirmame aukšte ir kampiniame bute.
Šiame name šildymas autonominis dujinis, pats žmogus gali reguliuotis šildymo intensyvumą, sutaupyti leidžia bute įrengtas termoreguliatorius, kuris reguliuoja šildymą ir užtikrina, kad be reikalo nebūtų deginamos dujos. Kol Domas būna darbe, bute palaikoma 18 laipsnių
temperatūra, o šildymas automatiškai įsijungia prieš darbo pabaigą. Be to, šildymas automatiškai išjungiamas nakčiai, o įsijungia tik ryte.
Namas šiltas, pastatytas iš kokybiškų medžiagų, todėl butas, kai išsijungia šildymas, neatšąla. Renkantis butą Domui buvo labai svarbu, kad nereiktų „šildyti miesto“ ir be reikalo mokėti už šildymą.
Domo mama gyvena E kategorijos plytiniame name Tilžės gatvėje (šiauliečių vadinamame Raudondvaryje) 49 kvadratinių metrų bute. Ji gruodžio mėnesį už šildymą ir karštą vandenį sumokėjo beveik trigubai daugiau – 360 litų, nors namie nėra taip šilta.
Sandoris be sertifikato neįmanomas
Jei Domas ar jo mama sumanytų savo būstą parduoti, jie privalėtų notarui pateikti pastato energinio naudingumo sertifikatą. Tokia tvarka įsigaliojo nuo šių metų sausio 9-tos dienos. Daugiabutis, kuriame gyvena Domas, jau turi B kategorijos sertifikatą, kuris pakelia būsto vertę, nes garantuoja, kad būsto energinės sąnaudos yra nedidelės. Domo mama turėtų sertifikatą išsiimti ir pateikti notarui.
Darius Jonutis, Šiaulių 6-tojo notarinio biuro notaras, tikina, kad per pastarąsias savaites po naujosios tvarkos įsigaliojimo, klientų panikos ar didesnio pasipiktinimo nesulaukta.
„Kai kurie būsto pardavėjai žino naująją tvarką, kai kurie apie ją dar negirdėjo ir nustemba, kai reikia sumokėti papildomus 100-200 litų už būsto sertifikavimą. Tačiau dažniausiai prašo nustatyti standartinę, prasčiausią ir pigiausią G klasę, neapžiūrint buto, nes pirkėjams geriausias sertifikatas – sąskaitos už šildymą“, – sako D. Jonutis.
Tipinio G klasės sertifikato, kuriam nereikia net į vietą važiuoti, išdavimas Šiauliuose kainuoja apie 100-120 litų. Jei, pirkėjui reikalaujant, norima nustatyti realų būsto energinio naudingumo koeficientą, vykstant į vietą, tektų pakloti apie 250-300 litų.
Nuo „kiauro“ iki pasyvaus namo
Pagal Europos Sąjungos direktyvas išduodant technines sąlygas naujai statomiems namams reikalaujama, kad namo energinio naudingumo koeficientas būtų ne ne mažesnis nei C klasės, nuo 2014 metų – B klasės, nuo 2016-ųjų – A klasės, o nuo 2020-tųjų techninės sąlygos, planuojama, bus išduodamos tik pasyviems A+ ir A++ namams, kurie turės ir alternatyvų elektros energijos šaltinį, kaip saulės kolektorius, geoterminį šildymą ar mini vėjo jėgaines. Tuo siekiama iki 2020 metų 20 procentų padidinti pastatų energinį efektyvumą bei sumažinti anglies dvideginio išskyrimą.
„Tai ir gera žinia, ir bloga. Viena vertus, pastatai, naudojant kokybiškesnes medžiagas, gali brangti, kita vertus, jie tikrai bus kokybiški, o dėl ženkliai pigesnės eksploatacijos bus sutaupoma mokesčių pavidalu, jau nekalbant apie sumažėjusią aplinkos taršą ir mažesnes kuro sąnaudas“, – sako Genadijus Mikšys, pastatų energinio efektyvumo sertifikavimo ekspertas.
Pasak G. Mikšio, jau nuo praėjusių metų vasario atsirado klasės nuo A++ (pasyvaus namo) iki G (praktiškai kiauro namo), kuriomis privalomai buvo vertinami naujos statybos namai arba seni namai ir butai, to pageidaujant pirkėjui. Tačiau šiemet ši sąlyga tapo privaloma sudarant bet kokį pirkimo-pardavimo sandorį.
Kaip nustatomas pastato energinio naudingumo koeficientas
Pasak G. Mikšio, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo programa įvertina ne tik sienų storį ir plastikinius langus, bet, svarbiausia, namo šildymo ir ventiliavimo sistemos, karšto vandens ruošimo įrenginius. Visa tai įvertinus specialia programa, gaunama energinė klasė.
Kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau teks mokėti už šildymą.
Anot G. Mikšio, ši programa gali labai pasitarnauti statant ar renovuojant būstą. „Pavyzdžiui, žmogus atneša technines sąlygas, aš paskaičiuoju ir gaunu C klasę, tada patariu žmogui, kad jis galėtų gauti B klasę, jei tik įdėtų antras duris tambūrui. Taip ir pagerintų kategoriją, ir mažiau kūrenti reikėtų“, – pataria ekspertas.
Daugiausia Šiauliuose – D ir E klasės namų
Anot G. Mikšio, šiai dienai jam teko sertifikuoti tik vieną daugiabutį naujos statybos B kategorijos namą J.Basanavičiaus gatvėje.
„C kategorijos namai yra laikomi pakankamai taupiais. Tarybinių laikų statyba – silikatinė plyta su tarpu – E klasė, daugiau negausi. Mūriniai namai centre – D arba E klasės. Beveik visi renovuoti namai turi C klasę“, – vardija pašnekovas.
Kodėl namai po renovacijos vis tiek neretai turi pakankamai žemą kategoriją?
Anot G.Mikšio, apšiltintos sienos ir sudėti plastikiniai langai – dar ne viskas. Jei šildymo sistema kiekviename bute neturi reguliatorių, sertifikavimo rodikliai iš karto mažėja.
„Šiandien pagrindinis dalykas, leidžiantis sutaupyti – vidaus šildymo sistemos sutvarkymas. Balansiniai ventiliai ant stovų leidžia sutaupyti apie 10-15 procentų šildymo kaštų“, – sako G. Mikšys.
Beje, seniems daugiabučiams neprivaloma atitikti klasę, jiems tiesiog privaloma turėti sertifikatą, kad būtų žinoma, kokia yra jų situacija.
Nijolė KOSKIENĖ
