Turtingi graikai myli savo šalį. Bet kas, lankęsis Graikijoje, galėjo pastebėti, kad daugelis viešųjų pastatų, ligoninių, teatrų ar mokyklų visoje šalyje pavadinti joms aukojusių žmonių vardais. Pavyzdžiui, "Onassis kardiologijos ligoninė", rašo "Forbes".
Ir vis dėlto stebint naujienas, atkeliaujančias iš Graikijos po šalyje kilusios skolų krizės, galima susidaryti nuomonę, kad turtingi graikai nėra linkę valstybei atriekti jai priklausančią dalį.
Akivaizdu: turtingi graikai myli savo šalį, tačiau ne valstybę. Ir tam yra geras paaiškinimas: šiuolaikinė Graikija yra užgrobta ambicingų politikų, nepajudinamų biurokratų bei korumpuotų sąjungų vadovų, kurie išpuoselėjo pusiau Sovietinį, pusiau lotynišką ekonomikos modelį, dabar atsakingą už šalį krečiančias finansines negandas.
Tiesa, Graikija niekuomet nepriklausė Sovietų sąjungai. Be to, šalis gerokai nutolusi ir nuo Lotynų Amerikos. Vis dėlto, Graikijos ekonomika yra perėmusi dalį jų modelių bruožų.
Kaip buvusi Sovietų sąjunga, šalies valdžia itin kišasi į verslą. Ne tik kaip prievaizdas, bet ir kaip kai kurių bendrovių savininkė bei valdytoja. Tiesa, valdo valstybė gana nemažai nesėkmingų bendrovių, kurios duoda darbo šimtams tūkstančių šalies gyventojų.
Kaip ir Lotynų Ameriką, Graikiją valdė nesąžiningi ir korumpuoti asmenys, kurie nesistengė apginti verslo ar gyventojų interesų.
Tad visai aišku, kodėl turtingi graikai nenori prisidėti prie šalies biudžeto ir mieliau tiesiogiai remia įvairius projekus bei fondus.
Beje, graikai nėra tokie vieninteliai pasaulyje. Kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, verslininkai irgi linkę taip elgtis, jei mato, jog institucijos dirba neefektyviai.
Taigi ekonominis patriotizmas nėra susijęs su politinių ambicijų rėmimu ar didelio biurokratinio aparato išlaikymu. Jis labiau linkęs remti programas ir paslaugas, kurios kurią bendrąjį gėrį.