Savo svarstymus šia tema pateikia laikraštis "The New York Times". Leidinio nuomone, Europos Sąjunga (ES) turėtų drąsiai priimti į euro zoną visas tris Baltijos valstybes.
Jei euro zonos šalių vyriausybės rimtai nori išplėsti finansinį stabilumą ir gerovę į Rytų Europą, jos jau kitąmet turėtų sutikti, kad 2011-aisiais į jų būrį įsilietų Estija.
Ši mažutė Baltijos valstybė atrėmė finansų krizę geriau negu Latvija ir Lietuva, nes kur kas išmintingiau skolinosi ir palaikė finansinę drausmę, kai ekonomika augo. Visos trys Baltijos šalys yra susiejusios savo valiutas su euru, visų jų ekonomika susitraukė 18 proc. ir visoms joms teko smarkiai mažinti biudžeto išlaidas.
Estija taps lakmuso popierėliu, kuris parodys, ar euro zona, o ypač jos galingiausia narė Vokietija, nori toliau plėstis, nors turi pakankamai problemų. Sprendimas turėtų būti priimtas birželį, ir tai bus stiprus politinio palaikymo signalas kadaise Sovietų Sąjungai priklausiusiai Estijai.
Pakanka savų problemų
Kai kurie Vakarų Europos pareigūnai ir centrinių bankų atstovai kuluaruose kalba, kad euro zonos šalims nerūpi naujų narių priėmimas, nes jos ir taip turi nemažai sunkumų. Vienas didžiausių - milžiniški Graikijos, Ispanijos ir Airijos biudžetų deficitai.
"Kur skubėti? Tegul palaukia mažumėlę, kol jų ekonomika iš tiesų priartės prie mūsų", - kalbėjo vienas Vakarų Europos centrinio banko atstovas, kuris dėl klausimo jautrumo pareikalavo visiško anonimiškumo.
Savo ruožtu daugelis Rytų Europos vyriausybių skundžiasi, kad Mastrichto sutarties ekonominiai kriterijai 2004 metais į ES įstojusioms naujokėms taikomi daug griežčiau negu senosioms narėms. Milžiniška valstybės skola, viršijusi bendrąjį vidaus produktą (BVP), nesutrukdė Italijai ir Belgijai 1999 metais įstoti į euro zoną. Šis kriterijus buvo interpretuojamas labai laisvai. Tačiau visai kitaip nutiko Lietuvai, kuri 2007 metais negalėjo įsivesti euro vien dėl to, kad leidžiama infliacija 0,1 proc. viršijo nustatytą kriterijų. ES pareigūnai tikina, jog netrukus infliacijos karuselė Lietuvoje įsisuko visu smarkumu, o tai parodo, jog šalis tikrai dar nebuvo pakankamai stipri ir įstojusi į euro zoną būtų patyrusi dar didesnių sunkumų.
Pažanga įvertinta
Estija pasirengusi artimiausiu metu atitikti visus kriterijus - sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP ir pažaboti infliaciją, nors "Reuters" analitikai pranašauja, jog be 2012 metų ji nepajėgs to padaryti.
ES ekonomikos komisaras Joaquinas Almunia mano, jog Estija gana tvirtai žengia euro link. "Ši šalis padarė didelę pažangą siekdama atitikti kriterijus. Jei viskas klostysis gerai, 2010 metų birželį mes uždegsime žalią šviesą 17-ai narei", - sakė jis.
Nors kitų dviejų Baltijos šalių dar laukia dveji sunkūs metai, kai kurie ekonomistai pasisako už tai, kad ES turėtų būti drąsesnė ir jau dabar priimti į euro zoną visas tris. Visos trys kartu šios šalys sudaro mažiau nei 1 proc. euro zonos ekonomikos, tad kilus problemoms kitos narės to nė nepajustų.
"Trys Baltijos šalys išgyvena didžiausią pasaulyje recesiją, ir tai nėra vien tik šių šalių politikų ir gyventojų kaltė", - sakė vienas ekspertas Briuselyje. Jo manymu, ES turėtų laisviau interpretuoti kriterijus, kad visos trys Baltijos šalys būtų tuojau pat priimtos į euro zoną numatant kompensacines ekonomines priemones. ES yra sukūrusi daugybę taisyklių, bet neturėtų būti tik taisyklių rinkinys, o imtis veiksmų, kai jas reikia keisti.
Vis dėlto turint galvoje, kad ES bijo sukurti precedentą kitoms, didesnėms naujokėms, tikriausiai į euro zoną bus priimta tik Estija.
Viena tų didesnių naujokių yra Lenkija, puoselėjanti viltis įsivesti eurą 2015 metais. Šią datą nurodė šalies finansų ministras Jacekas Rostowskis, vėliau tą patį kalbėjo ir premjeras Donaldas Tuskas.
Euro įvedimo per kelerius artimiausius metus tikisi ir Čekija bei Vengrija. Dabar į euro zoną įeina 16 šalių, o paskutinė nuo šių metų sausio įsiliejo Slovakija. 2010 metais euro zonos plėtra nenumatyta.
