Gyventojai, sudarydami taupymo planą, kol kas nekreipia dėmesio į smulkias išlaidas, o šalies verslas iš jų uždirba milijonus. Bene geriausias to pavyzdys – iš pirmo žvilgsnio menkai tekainuojantys maišeliai pirkiniams.Susikrauna kalnus pinigų
Bene kiekvienąkart apsipirkus prekybos centre gyventojo stalčiuose greta dešimties kitų atsigula naujas pirkinių maišelis. Prekybos tinklai pastebi, kad prekėms susidėti skirtų maišelių pardavimas nekinta arba kinta nedaug. Nors gyventojai jau labiau dairosi ekologiškų maišelių, eidami apsipirkdami dar dažnai juos pamiršta namie.
Kaip sakė bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė, prekybos tinkle pirkinių maišelių pardavimas nekinta jau porą metų. Anot jos, šiemet, kaip ir pernai, per mėnesį parduodama daugiau nei 1,5 mln. didelių plastikinių maišelių.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio teigimu, per mėnesį visoje Lietuvoje „Norfa“ parduoda apie 1 mln. plastikinių maišelių, iš jų maždaug pusė – dideli. Jų paklausa, anot pašnekovo, taip pat išlieka stabili.
Vis dėlto bendrovės „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė patikino, kad tinkle parduodamų plastikinių maišelių skaičius nuo 2009 m. pradėjo mažėti, o labiausiai – apie 10 proc. – jų sumažėjo per 2010-uosius.
„Tuo metu pirkėjai ypač pradėjo domėtis poveikiu aplinkai, todėl mes pasiūlėme rinkai naujų, aplinką tausojančių, maišelių. Pirkėjai pirko daugiau daugkartinių maišelių arba plastikinius naudojo keletą kartų. Manome, kad tam įtakos turėjo ir taupumas, kurio išmokė krizė, ir vis daugiau informacijos, kaip galima tausoti aplinką“, – sakė R.Stanaitytė-Česnulienė. Anot jos, šiais metais nupirktų maišelių skaičius išliko toks pat kaip pernai.
Gyventojų įpročiai ir vos 30 centų kainuojantys maišeliai prekybos tinklams atneša didžiulius pinigus. Per mėnesį po 1,5 mln. didelių maišelių parduodantys prekybos tinklai uždirba 450 tūkst. litų, arba 5,4 mln. litų per metus.
Keičia į ekologiškus
Nors pirkėjai senus maišelius dar neapdairiai palieka namie, o prie kasų dažnai perka naujus, į ekologiją jie žiūri jau atsakingiau. Savo socialinę atsakomybę rodo ir prekybos tinklai.
O.Malaškevičienės teigimu, prekybos centruose „Maxima“ siūlomi išskirtinai ekologiški, iš kukurūzų krakmolo pagaminti, pirkinių maišeliai yra vis populiaresni. Anot pašnekovės, šiemet per pirmus keturis mėnesius prekybos tinklas jų pardavė 65 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Ji tvirtino, kad žadama atnaujinti ir klientams siūlomus daugkartinius maišelius.
O.Malaškevičienė patikino, kad prekybos tinkle ir maišeliai pirkiniams susidėti, ir nemokami vienkartiniai prekėms fasuoti skirti maišeliai yra su EPI priedu, t. y. nekenkia gamtai ir greičiau suyra. Ekologiškus – greitai yrančius – maišelius, anot D.Ryliškio, jau porą metų siūlo ir prekybos tinklas „Norfa“.
R.Stanaitytė-Česnulienė pasakojo, kad užsakydamas maišelius prekybos tinklas ieško kuo palankesnių gamtai sprendimų. Todėl nuo 2009 m. visi maišeliai buvo pakeisti į pagamintus iš 33 proc. perdirbtos medžiagos.
„Domėjomės ir suyrančiais maišeliais, tačiau pasikonsultavę su gamtosaugininkais ir atlikę tyrimus pamatėme, kad tokie maišeliai vis tiek nesuyra visiškai – jie suyra į daug mažų gabalėlių, o tai gamtai kenkia dar labiau“, – sakė R.Stanaitytė-Česnulienė.
Prekybos tinklai žada ieškoti naujų, patogesnių, maišelių formų, o ne maisto prekių parduotuvėse jau galima įsigyti pirkinių krepšių su ratukais. Jie šalyje tarp pirkėjų tampa vis populiaresni.
Pradėti taupyti nuo smulkmenų
Gyventojai dar nesupranta, kad, naudodami tuos pačius maišelius daug kartų, atneštų naudos ne tik gamtai, bet ir savo kišenei.
„Daugkartinių maišelių naudojimas Lietuvoje dar nėra dažnas reiškinys, nors jį propaguoja net patys prekybos centrai. Kalbant apie metų biudžetus, smulkias išlaidas gyventojai priskiria prie “Įvairių išlaidų„ arba “Smulkmenų„. Tačiau smulkmenų mūsų gyvenime yra daug ir gyventojai nepaskaičiuoja, kad joms per metus išleidžia nemenkas sumas“, – sakė banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Kartą per savaitę apsipirkdami ir prie kasų įsigydami vis po vieną didelį pirkinių maišelį gyventojai per metus išleidžia apie 16 litų.
Tačiau, kaip sakė O.Bložienė, gyventojai paprastai apsiperka dažniau nei kartą per savaitę, juolab kad vienąkrt apsipirkdami įsigyja ir porą didelių maišelių. Taigi išlaidos šiai smulkmenai, anot jos, per metus gali siekti ir 50 litų.
Malonumų atsisakyti sunku
Naujas maišelis per kiekvieną apsipirkimą – tik viena iš daugelio netaupumo apraiškų. O.Bložienės teigimu, gyventojų kišenes taip pat gana smarkiai ištuština buteliuose parduodamas vanduo, be kurio gyventojai galėtų ir apsieiti.
„Lietuvoje vanduo iš čiaupo yra gana kokybiškas, tačiau gyventojai dažnai nepagaili poros litų vandeniui butelyje“, – sakė ji.
Anot pašnekovės, pastaruoju metu taip pat vis populiariau tampa pirkti kavą išsinešti, nors kasdien už ją mokėdami vidutiniškai 6 litus gyventojai per metus išleidžia daugiau nei 2 tūkst. litų: „Žinoma, kai kurių malonumų žmogus nenori atsisakyti. Tačiau smulkios išlaidos yra tokios didelės, kad jų atsisakius gal būtų galima ir atostogoms sutaupyti.“
O.Bložienė sakė pastebėjusi, kad dažnai gyventojai ne tik neįvertina smulkių išlaidų – jie perka vietose, kur prekės brangesnės nei prekybos centruose, pavyzdžiui, degalinėse.
Nemoka planuoti finansų
O.Bložienė patikino, kad nesugebėjimas ar nenoras įvertinti išlaidų smulkmenoms nėra vien lietuviams būdingas bruožas. Tačiau ji pabrėžė, kad iš kitų šalių gyventojų lietuviai išsiskiria tuo, jog kalbėdami apie gaunamas pajamas paprastai galvoja apie mėnesio, o ne metų uždarbį.
„Vakarų šalyse įprasta skaičiuoti metų atlyginimą, nes metai yra sezoniški, todėl mūsų išlaidos kiekvieną mėnesį smarkiai skiriasi. Jau vien išlaidos šildymo sezonu yra labai skirtingos“, – sakė O.Bložienė.
Anot jos, Lietuvoje ir šalyse kaimynėse finansinis raštingumas nebuvo ugdomas, todėl gyventojai nėra pratę domėtis savo finansais: „Mūsų finansų sektorius labai neseniai susiformavęs. Patyrėme recesijų, keitėsi mūsų valiuta. Todėl labai retai šeima, kurios finansinė situacija nesudėtinga arba pajamos nėra smarkiai sumažėjusios, planuoja savo biudžetą. Visi mano, kad tam reikia specialių žinių ir įgūdžių.“
O.Bložienės teigimu, visai neseniai atlikta studentų apklausa rodo, kad net santykinai mažas pajamas – 615 litų – turintys studentai negali pasakyti, kiek pinigų išleidžia pagrindinėms reikmėms. Panašios tendencijos, anot pašnekovės, vyrauja ir namų ūkiuose. Todėl O.Bložienė gyventojams rekomendavo bent metų pradžioje susidaryti metinį biudžetą, išsikelti trumpalaikius ir ilgalaikius finansinius tikslus.
Lina MRAZAUSKAITĖ
