Neretai šalys, kurios gyvena iš energetinių išteklių gausos ir žada investuoti į mokslą, sulaukia ciniškų vertinimų, esą tai tik pinigais pertekusio verslo viešųjų ryšių akcija, kuria siekiama pagerinti pašlijusį įvaizdį, rašo BBC.
Vis dėlto Persijos įlankoje įsikūręs Kataras į švietimą žiūri labai rimtai. Tiesą sakant, ši valstybė sparčiais žingsniais plečia investicijas į išsilavinimą ir visais frontais kovoja už mokslo skatinimą. Kataro švietimo programų spektras varijuoja nuo elementaraus raštingumo populiarinimo iki aukščiausios kokybės universitetų ir tyrimų centrų statybų.
Kataras tobulina savo valstybės švietimo sistemą ir tuo pat metu nepamiršta tų pasaulio regionų, kuriuose vaikų lavinimas yra itin apleistas.
Visų šių iniciatyvų centre atsidūrė karališkosios šeimos atstovas, anksčiau profesoriavęs universitete SheikhasAbdulla bin Al-Thanis, kurį kai kas vadina ambicingiausiu mokytoju visame pasaulyje.
S. A. bin Al-Thanis tiesiai šviesiai sako, kad tokios šalys kaip Kataras turi ruoštis energetinių išteklių krizei, nes pastarieji anksčiau ar vėliau baigsis. Dėl šios priežasties nafta turtingos šalys privalo investuoti į mokslą, kad atėjus metui galėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje ir teikti paslaugas, kurios nebus susijusios nei su nafta nei su dujomis.
S. A. bin Al-Thanis puikiai suvokia, kad gera švietimo sistema nebus sukurta per vieną naktį, tačiau norėdama praleisti embriono vystymosi stadiją Kataro vyriausybė nutarė pasikviesti aštuonis užsienio universitetus į Persijos įlanką. Pastarieji sutiko šalyje įkurti savo atstovybes. Ne paslaptis, kad jų apsisprendimą paskatino pingų upės tekančios iš dujų ir naftos šalies.
Kataras teigia, kad energetiniai ištekliai yra Dievo apvaizda, kurią būtina tinkamai išnaudoti. Neretai ištekliais turtingų, tačiau ekonomiškai skurdžių valstybių gyventojai prakeikia naftą ir vadina ją tautos nelaime, tačiau Kataras ir kai kurios kitos Persijos įlankos valstybės yra išimtis. Šiuose kraštuose valstybės pasirūpina savo piliečiais ir garnatuoja puikiausias pragyvenimo sąlygas visame pasaulyje.
S. A. bin Al-Thanis užsienio universitetų importą vertina kaip trumpalaikę taktiką, kuri padės įgyvendinti ilgalaikės šaleis strategijos tikslus – sukurti aukštos kokybės švietimo ir inovacijos centrą, kurio pagrindu taps vietos specialistai.
Arabų pavasaris
Profesorius atkreipia dėmesį į Arabų pavasario katalizatorių – jaunus žmonės, kurie pavargo nuo augančio nedarbo. Nors Kataras nesusiduria su panašiomis problemomis, tačiau didžioji dalis arabų pasaulio privalo visas pastangas nukreipti į švietimo sistemos reformą, nes tik šis instrumentas padės sukurti konkurencingos ekonomikos pagrindus ir užtikrins socialinę santarvę bei aukštą pragyvenimo lygį.
Pasaulio bankas taip pat atkreipė dėmesį į švietimo problemas arabų valstybėse. Anot institucijos, tik kvalifikuota darbo jėga gali išgelbėti regioną nuo skurdo ir socialinių neramumų.
Kataro švietimo politika pasaulio valstybių atžvilgiu yra unikali. Ši valstybė skiria milžiniškas pinigų lėšas, kurios yra naudojamos kovai su neraštingumu užsienio kraštuose. Šiuo metu Kataras remia švietimo projektus Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Pietų Amerikoje ir Europoje. Be to, Kataras padeda atstatyti Haičio mokyklas ir ligonines, kurios buvo sugriautos per žemės drebėjimą.
Nobelio premija
Tarp Nobelio premijų iki šiol nėra nominacijos už pasiekimus švietimo srityje, todėl Kataras nutarė sukurti savo apdovanojimą. Pernai įsteigto apdovanojimo laureatai už savo nuopelnus gauna 0,5 mln. JAV dolerių vertės apdovanojimą
Pirmuoju laureatu tapo Fazle'as Hasanas Abedas iš Bangladešo, kuris visą savo gyvenimą paskyrė pradinio mokslo skatinimui tokiose valstybėse kaip Afganistanas ir Pietų Sudanas.
Kataro vadovai tikisi, kad jų šalies iniciatyvos tėra tik permainių pradžia ir ilgainiui jaunas švietimo daigelis išaugs į didžiulį medį, kuris maitins visą arabų pasaulį.
