Statistika nedžiugina: beveik kas dešimtas vyresnis nei 19 metų šalies gyventojas yra kam nors skolingas. Tačiau tarp paslaugų teikėjų aiškių tendencijų neišryškėjo: vieni fiksuoja mažėjančias skolas, kiti – didėjančias, o treti – ilgėjantį atsiskaitymo laiką.
Skolininkus skaičiavome paprastai: Statistikos departamento duomenimis, pernai lapkritį Lietuvoje gyveno per 3,2 mln. žmonių, iš jų apie 700 tūkst. yra jaunesni nei 20 metų, kurie dažniausiai į skolų liūną dar nebūna įklimpę. Tad lieka 2,5 mln. potencialių skolininkų. Tuo tarpu kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, gruodį skolininkų skaičius šalyje siekė 211 tūkst., arba 8,4 proc. Lietuvos gyventojų. Tiesa, šis skaičius turėtų būti dar didesnis, nes į Skolininkų administravimo informacijos sistemą dažniausiai įtraukiami tik tie, kurie vėluoja sumokėti daugiau nei 90 dienų.
Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai gruodį pasiekė 1,87 mlrd. litų – tai per 600 tūkst. litų daugiau nei buvo metų pradžioje, kai skolos dydis siekė 1,258 mlrd. litų. Skolininkų skaičius per metus išliko panašus: metų pradžioje delsiančiųjų atsiskaityti už paslaugas buvo per 190 tūkst., o gruodį – daugiau nei 211 tūkst. Skolininkai paslaugų teikėjams per mėnesį grąžina 30–65 mln. litų.
Skolininko portretas
25–36 metų vilnietis, kurio skola siekia 5,5 tūkst. litų, – taip galima apibūdinti vidutinį skolininką. Anot „Creditinfo“ pateiktų duomenų, net 69 proc. visų Lietuvos gyventojų pradelstų įsiskolinimų atiteko vyrams. Vidutiniškai jų įsiskolinimo dydis siekia 5 580 litų, o moterų – 3 896 litus.
Sunkiausiai susitvarkyti su skolomis 25–36 metų vyrams ir moterims, lengviausia – vyresniems nei 55-erių. Didžiausias skolas kaupia vilniečiai – jiems tenka 44 proc. visų pradelstų įsiskolinimų. Po jų seka kauniečiai ir klaipėdiečiai – po 15 proc. pradelstų skolų.
Vilniečiams tenka didžiausia visų Lietuvos gyventojų pradelstų įsiskolinimų suma – 44 proc., kauniečiams ir klaipėdiečiams – po 15 proc. Mažiausios pradelstų skolų sumos tenka Pagėgių, Lazdijų, Švenčionių ir Molėtų gyventojams.
Skaičiuojant gyventojų ir pradelstų įsiskolinimų sumos santykį, vienam gyventojui didžiausios skolos tenka gyvenantiems Palangoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Marijampolėje ir Šilutėje, o mažiausios – Švenčionių, Lazdijų, Birštono, Kaišiadorių ir Šalčininkų gyventojams.
Pensininkai moka laiku
Už suvartotą elektros energiją didžioji dalis lietuvių spėja susimokėti laiku. Anot „Lesto“ pateiktų duomenų, pernai gruodžio 1 dieną buvo įsiskolinę 75 tūkst. iš 1,5 mln. buitinių vartotojų. Jie bendrovei vidutiniškai buvo skolingi po 270 litų, o bendra suma siekė 19,9 mln. litų.
„Tai daugiau nei pernai, bet mažiau nei užpernai: palyginti su 2009 m., skola didėjo 2 proc., o su 2008 m – mažėjo 4 proc., – teigė „Lesto“ atstovė ryšiams su visuomene Edita Sirutienė. – Įsiskolinimui turi įtakos sezoniškumas – žiemą elektros naudojimo poreikis būna didesnis dėl ilgo tamsaus paros laiko. Bendra sunkmečio būklė dėl nedarbo, dėl kylančių produktų ir paslaugų kainų taip pat turi įtakos įsiskolinimui.“
Ji pastebėjo, kad skolininkais tampa ir sąlyginai nedaug elektros suvartojantys klientai, ir jos vartojantieji daugiau. „Tai nėra vien tie žmonės, kurie galėtų būti priskirti socialiai pažeidžiamiausiai visuomenės daliai. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus elektros vartotojai pakankamai tvarkingai atsiskaito už elektros energiją“, – sakė E. Sirutienė.
Bendrovė į skolininkus pirmiausia kreipiasi laiškais ir trumposiomis žinutėmis, siūlo sudaryti skolos grąžinimo grafikus. Kai tai nepadeda, kreipiasi į ikiteisminio išieškojimo paslaugas teikiančias įmones ar teismą.
Neviršija 30 litų
Už dujas neišgali susimokėti dvigubai daugiau vartotojų nei už elektrą. Gruodžio 1 dieną „Lietuvos dujų“ buitinių skolininkų skaičius siekė apie 168 tūkst. iš 545 tūkst. Skolos svyruoja nuo cento iki keliasdešimties tūkstančių litų, tačiau, pastebėjo bendrovės atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė, net 90 proc. vartotojų tėra įsiskolinę iki 30 litų.
„Pernai skolininkų buvo 11 proc. mažiau nei 2009 m., – teigė ji. – 2008 m. skolininkų lygis buvo toks pat kaip ir pernai. Skolos yra nuolat kintantis dalykas – vasarą įsiskolinimai mažiausi, o prasidėjus šildymo sezonui padidėja.“
„Lietuvos dujos“ skolininkus taip pat įspėja trumposiomis žinutėmis ir raštu. Į tai nekreipiantiems dėmesio per dešimt dienų nutraukia dujų tiekimą ir galiausiai kreipiasi į skolų išieškojimo bendroves.
Skolų nesureikšmina
Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, šių metų sausio 1 dieną bendra šilumos vartotojų skola Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms sudarė beveik 220 mln. litų – apie 13,8 proc. apyvartos už parduotą šilumą.
Prieš metus ši skola siekė 180 mln. litų – apie 11,3 proc. šilumos energijos apyvartos. Asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas 40 mln. litų didesnės skolos nesureikšmina.
„Žinant, kad šilumos kainos Lietuvoje augo dėl nuolat brangstančių iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų, pagrindinio kuro šalies šilumos gamyboje, šį augimą galima vertinti kaip nežymų“, – teigė jis.
Asociacija skaičiuoja, kad gruodį šalies daugiabučiuose namuose buvo suvartota 2,5 karto daugiau šilumos – tiek kartų gali padidėti ir sąskaitos už šildymą.
Ilgėjo atsiskaitymo laikas
Lietuviai už fiksuoto telefono ryšio ir interneto paslaugas pernai buvo linkę atsiskaityti laiku – jų įsiskolinimai sumažėjo, o mobiliojo ryšio vartotojo išliko pastovūs.
„Praėjusiais metais mažėjo tiek privačių, tiek verslo klientų įsiskolinimo lygis, – sakė „Teo LT“ Finansų tarnybos vadovas Giedrius Vegys. – Tarp privačių klientų pastebimas gana ryškus sezoniškumas – per šildymo sezoną skolų lygis įprastai kiek išauga, o pavasarį mažėja.“
„Omnitel“ privačių skolininkų dalis smarkiai nepakito. „Privačių klientų, vėluojančių atsiskaityti už paslaugas, dalis tarp visų klientų iš esmės lieka tokia pati, – teigė bendrovės ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė, – tačiau per pastaruosius dvejus metus pailgėjo atsiskaitymo laikotarpis. Tendencijos rodo, kad vėluojančiųjų apmokėti sąskaitas skaičius nepriklauso nuo ekonominės krizės.“
Bankams lengviau
Šalies bankai atkreipia dėmesį, kad gyventojai vis rečiau pradelsia sumokėti savo įmokas.
„Gyventojų pradelstų naujų įsiskolinimų augimo tempai banke jau kuris laikas mažėja, – aiškino SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas. – Tai rodo, kad padėtis stabilizavosi, ir jei Lietuvos ekonomikoje toliau bus matyti atsigavimo ženklų, gyventojų pradelstų įsiskolinimų lygis turi gerų perspektyvų mažėti.“
Anot jo, tai patvirtina ir verslo įmonių, kurios pirmosios pajunta ekonomikos stabilizacijos ženklus, būklė – jų pradelstų grąžinti paskolų suma ėmė mažėti.
Faktai:
Išlaidos būstui
Statistikos departamento duomenimis, namų ūkių išlaidos būstui išlaikyti (mokesčiai už komunalines paslaugas ir būsto paskolos palūkanos) sudarė 12,3 proc. disponuojamųjų ūkių pajamų.
Gyvenantys žemiau skurdo rizikos ribos namų ūkiai būstui išlaikyti skyrė 28,1 proc. disponuojamų pajamų.
Didžiuosiuose miestuose skurstantys namų ūkiai būstui išlaikyti turėjo skirti 37,5 proc. disponuojamų pajamų, kaime – 23 proc.
Didžiausią disponuojamų pajamų dalį būstui išlaikyti turėjo skirti skurstantys vieno suaugusio asmens su išlaikomais vaikais namų ūkiai ir vieni gyvenantys asmenys (atitinkamai 33,7 proc. ir 33,2 proc.)
