Artimiausiomis savaitėmis vandenyse prie Svalbardo plaukiojantys žvejybiniai laivai iš ES gali būti sulaikyti, o jų savininkai patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes Norvegijos teigimu, jie jau išnaudojo savo kvotas. Ginčai dėl leidžiamo sužvejoti kiekio kilo po „Brexit“, kai ES perskirstė žvejybos kvotas visame žemyne. Norvegų nuomone, Briuselis neteisėtai sau skyrė daugiau Svalbardo žuvų, kurios jiems net nepriklauso.
„Tarptautinėje teisėje nėra jokio pagrindo, leidžiančio Europos Sąjungai pačiai nusistatyti savo kvotas Norvegijos vandenyse“, – sakė Norvegijos užsienio reikalų ministro sekretorius Audunas Halvorsenas.
Diplomatinėje korespondencijoje Briuselis ir Oslas kaltina vienas kitą pažeidus tarptautinę teisę, bandant nustatyti naujas menkių kvotas.
Nors šio ginčo centre atsidūrė politiškai įtakinga žvejybos pramonė, jam daug įtakos turėjo ir geopolitika. Norvegija įtaria, kad ES bando įtvirtinti teisinius precedentus savo interesų įgyvendinimui vis didesnę strateginę svarbą įgaunančioje Arktyje, kur visuotinis atšilimas atveria galimybių naujiems laivybos maršrutams ir gamtinių išteklių plėtrai.
Diplomatiniame susirašinėjime, kurį matė „Politico“, Norvegija atkreipė dėmesį į vis didesnį ES susidomėjimą Arkties regionu, ir perspėjo, kad keblus teisinis ginčas gali turėti padarinių užsienio ir saugumo politikai.
Kaltas „Brexitas“
Konfliktą su Norvegiją sukėlė Briuselio ir Londono skyrybų susitarimas. ES ir Jungtinė Karalystė (JK) nusprendė tarpusavyje pasiskirstyti esamas žvejybos kvotas, kurios numato kiek kiekvienos rūšies žuvų gali sugauti valstybė. Pagal šį „Brexit“ susitarimą, Briuselis prie Svalbardo žvejojantiems laivams iš ES skyrė 24 645 tonas žuvų.
Šiuos skaičius iš karto užginčijo Norvegija. Oslas tvirtina, kad tik jis turi išskirtinę teisę reguliuoti žvejybos kvotas šiame regione ir sumažino ES galimą sužvejoti žuvų kiekį iki beveik 18 000 tonų.
„Mūsų nacionalinių vandenų išteklių kontrolė yra mums svarbus nacionalinis interesas, taip kaip ES vandenys yra svarbūs ES ir jos valstybėms narėms“, – sakė Norvegijos A. Halvorsenas.
Briuselis užginčijo Norvegijos kvotą, remdamasis Svalbardo sutartimi. Ši sutartis, pasirašyta 1920 m. Paryžiuje, apriboja Norvegijos savarankiškumą šiame salyne. Diplomatiniame susirašinėjime ES teigė, kad Norvegija diskriminavo Briuselį, pirmenybę teikdama Norvegijos ir Rusijos laivams.
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas ES Komisijos narys Virginijus Sinkevičius balandžio mėnesį žuvininkystės pramonei skirtame laiške, kurį matė „Politico“, ramino verslininkus, kad jis rems Europos žvejybos pramonės teises. Jis taip pat teigė, kad Komisija ieško priemonių, kuriomis galėtų kovoti su Norvegijos diskriminacija.
Tačiau Oslas aršiai laikosi savo pozicijos.
Po vasario mėnesį vykusio susitikimo su Virginijumi Sinkevičiumi, Norvegijos žuvininkystės ministras Oddas Emilis Ingebrigtsenas ES kvotų nusistatymą pavadino visiškai nepriimtinu elgesiu. Jis pareiškė, kad bet kokia žvejyba, viršijus Norvegijos kvotas bus traktuojama kaip neteisėta žvejyba, todėl pakrantės apsauga imsis numatytų priemonių.
Nors ES kaltino Norvegiją tarptautinės teisės pažeidimu, Oslas atsakė pastabomis, kad ES pareiškimuose: „Yra elementų, kurie gali būti suprasti arba interpretuojami kaip palaikantys požiūrį, kuris kenkia teisiniam tikrumui ir stabilumui, kelia pavojų veiksmingai aplinkos kontrolei ir atsakingam išteklių valdymui, ir, kaip loginė to pasekmė, gali turėti įtakos užsienio ir saugumo politikai.“
Menkių karas kaista
Iki šiol menkių karas tarp Norvegijos ir ES buvo gana šaltas – visi nesutarimai apsiribojo kiek piktesniais diplomatiniais pasisakymais. Bet dabar tai gali pasikeisti, nes žvejybos kvotos baigiasi, todėl ES laivams gresia areštas, o jų savininkams – baudžiamoji atsakomybė. Norvegija tvirtina, kad kvotų laikymasis yra: „Esminis tvaraus žuvininkystės išteklių valdymo pagrindas“, – sakė A. Halvorsenas.
Pramonės atstovai iš Vokietijos, Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos ir Lenkijos ruošiasi kovai, nes jie neketina šokti pagal Norvegijos dūdelę. Ispanijos žemės ūkio ministerija sako prisijungusi prie Vokietijos, Prancūzijos ir Portugalijos laiško V. Sinkevičiui, kuriame Komisija yra raginama: „Apsaugoti įtvirtintas ES teises ir interesus, susidūrus su vienašališku Norvegijos sprendimu, pažeidžiančiu tarptautinę teisę.“
„Kad ES būtų patikima, ji turi užtikrinti, jog jos partneriai laikytųsi savo įsipareigojimų“, – pridūrė ministerija Madride.
„Mes neketiname prarasti savo kvotos, – sakė Tolimųjų reisų patariamosios tarybos pirmininkas ir Ispanijos menkių asociacijos prezidentas Ivánas Lópezas. – Mes ir toliau žvejosime, iki kol ES mums praneš, kad mes pasiekėme savo kvotą, arba iki kol mus sustabdys Norvegija.“
Europos Šiaurės Atlanto žvejybos asociacijos pirmininkas Diekas Parlevliet, mano, kad kvota bus pasiekta dar rugpjūtį.
D. Parlevlieto teigimu, jeigu Norvegija sulaikys žvejybinius laivus, ES turėtų uždrausti menkių iš Norvegijos importą. „Prekybos apribojimai yra vienintelis ES ginklas. Bet, žinoma, mes tikimės, kad diplomatinis sprendimas bus priimtas prieš prasidedant areštams.“
D. Parlevlietas ir jo kolegos nesupranta šio Norvegijos žaidimo. „Kiekis, apie kurį mes kalbame, yra nepaprastai svarbus, mūsų verslo modelio išgyvenimui, – sakė jis. – Mums, menkių žvejams, tai yra žūtbūtinis klausimas. Tačiau Norvegijai neapsimoka pradėti prekybos karo su didžiausia jų importo rinka, dėl poros tūkstančių tonų menkių.“
I. Lópezui taip pat sunku suprasti: „Kodėl Norvegija nori rizikuoti savo santykiais su ES dėl 5 000 tonų menkės, ypač kai jų kvotos siekia beveik 400 000 tonų... Tai nelogiška.“
Jis užsiminė, kad Oslui galimai rūpi ne tik menkė, nes 1920 m. pasirašyta sutartis yra taikoma visiems salyno gamtiniams ištekliams.
„Yra paprasčiau ir pigiau ginčytis dėl menkių nei dėl brangesnių išteklių, – teigė I. Lópezas. – Prisiminkime, kad Norvegija ką tik paskelbė, jog Arktyje ji įrengs 164 naujus naftos žvalgybos blokus – būtent šiuose vandenyse. Akivaizdu, kad jie turi gavybos interesų.“
Kariauti su Briuseliu
Briuselis savo paskutiniame diplomatiniame pranešime birželį perspėjo Norvegiją, kad naujos kvotos vykdymas pakenks bendriems ES ir Norvegijos santykiams. Ir nors ES grasino „imtis visų būtinų taisomųjų atsakomųjų priemonių Norvegijos atžvilgiu“, nebuvo patikslinta kokios priemonės tai galėtų būti.
Europos Komisijos atstovas spaudai teigė: „ES mano, kad tinkamas Paryžiaus sutarties įgyvendinimas yra visų šalių, įskaitant ir Norvegiją, interesas.“ Jis taip pat pridūrė, kad ryšys su Norvegija dar nėra nutrūkęs.
Pramonės atstovai atkreipia dėmesį, kad rugsėjo viduryje Norvegijoje vyks rinkimai, taigi šalyje dabar vyksta aktyvios rinkiminės kampanijos. Todėl Komisijai vertėtų palaukti, kol Norvegijos politikai politinius sprendimus galės priimti kiek laisviau. Tačiau iki tol žvejams gresia reali baudžiamosios atsakomybės grėsmė ir ekonominis nestabilumas.
Paklaustas, kokią įtaką menkių karai turi ES ir Norvegijos santykiams, A. Halvorsenas atsakė, kad abi pusės: „Yra ilgametės strateginės partnerės, turinčios bendras vertybes ir glaudžiai bendradarbiaujančios, ieškant bendrų sprendimų bendriems iššūkiams.“
Tačiau tokie atsakymai erzina žvejus.
„Jeigu viena partija siekia laimėti rinkimus nepaisydama ES ir jos menkių laivyno ateities, tai reiškia, kad santykiai su Norvegija nėra tokie sąžiningi, kokie jie turėtų būti“, – teigė I. Lópezas.
