Prieš penkerius metus „NDX energija“, privatizuodama VST, praktiškai parodė verslo pasaulyje taikomą svertinio išpirkimo (LBO – Leveraged buyout) pavyzdį. Ne taip plačiai nušviestas, tačiau iš esmės toks pat modelis pritaikytas ir vadovų privatizuotoje įmonėje „Alita“. Modelis nėra sudėtingas – įmonės pirkimui finansuoti naudojama banko paskola, o paskui kokia nors forma paskola perkeliama perkamajai įmonei.
Dabartinė valdžia nelinkusi privatizuoti strategine laikoma ir naftos bei jos produktų krova užsiimančia įmone „Klaipėdos nafta“. Tokiam sprendimui galima rasti tiek pateisinimų, tiek prieštaravimų. Tačiau ką darytų privatus investuotojas, nupirkęs „Klaipėdos naftos“ kontrolę? Pažiūrėkime į įmonės balansą bei pelno/nuostolio ataskaitą. Krenta į akis tai, kad valstybinė bendrovė, neturėdama jokių finansinių skolų, 2009 metų rugsėjo pabaigoje buvo pasidėjusi 33 mln. Lt viršijusį indėlį. Per tris mėnesius už jį gavo 300 tūkst. Lt palūkanų, kurios galėtų sudaryti apie 5 proc. metinių palūkanų (nes ketvirčiu anksčiau indėlis buvo 15,5 mln. Lt). Taip jau nutiko, kad valstybinė įmonė deda reikšmingo dydžio indėlį banke, o pati valstybė skolinasi trečdaliu brangiau. Dar 5 mln. Lt litų turėta (grynųjų) pinigų ir jų ekvivalentų forma. Indėliai ir pinigai „Klaipėdos naftoje“ kartu sudarė 38 mln. Lt. Kadangi įmonė priklauso valstybei – šie pinigai galėtų papildyti sunkius laikus išgyvenantį „mūsų“ biudžetą.
Ką dar padarytų privatus investuotojas? Įvertintų, kokio dydžio skolą galėtų užkrauti įmonei ir tokiu būdu sumažintų savo pirkinio kainą. Bankas stabiliam verslui (koks jis ir yra „Klaipėdos naftoje“) nesunkiai sutiktų suteikti dvi EBITDA‘as (pelnas, prieš mokesčius, palūkanas ir nusidėvėjimą) siekiančią paskolą. Einamaisiais metais „Klaipėdos naftos“ EBITDA sudarė apie 50 mln. Lt. 100 mln. Lt paskola įmonei netaptų našta, juolab kad palaikomųjų investicijų reikia minimaliai. Šias, „Klaipėdos naftos“ pasiskolintas lėšas valstybė galėtų išsimokėti dividendų, įstatinio kapitalo mažinimo ar kita forma.
Sudėjus 100 mln. Lt paskolos pinigus bei esamas laisvas 38 mln. Lt siekiančias lėšas ir padauginus iš 71 proc. valstybei priklausančių akcijų susidaro nemenka, beveik 100 mln. Lt suma, galinti pridengti skylėtą biudžetą. Tokiu būdu įmonės nuosavo kapitalo struktūra taptų efektyvesnė nei dabartinė.
Vaidotas Rūkas