Jei atostogaujant netikėtai suskambo telefonas ar prižadino trumpoji žinutė, tai nebūtinai bus jus prisiminę artimieji ar draugai. Ir net ne viršininkas, norintis priminti kokį nors neužbaigtą darbą. Greičiausiai jums ramybę sudrumstė visur ir visada pasiekianti kokio nors prekybos centro, kavinės reklama ar specialų pasiūlymą būtent jums turinti ryšių paslaugas teikianti bendrovė. Esate lojalus reklamą jums siunčiančios įmonės klientas, turite nuolaidų kortelę? Nebūtinai.
Per šventes – pasiūlymai prisigerti
Garbaus amžiaus šiaulietis pasakojo, kad jį reklaminiai pasiūlymai pasiekia įvairiais būdais: „Gana dažnai reklaminių pranešimų randu prikaišiotų už automobilio valytuvų, tačiau išmetu neskaitęs. Labiausiai erzina, kai „reklamišiai“ ima brautis į mano asmeninę erdvę, t. y. ima skambinti ar siunčia SMS žinutes“.
Šiaulietis sako, esą kantrybė jam trūko, kai ruošiantis švęsti liepos 6-ąją – Valstybės dieną – gavo SMS pranešimą, kad visi alkoholiniai gėrimai liepos 6-8 d. prekybos centruose IKI parduodami su 20 proc. nuolaida. „Nejau visi gavo tokias žinutes? Aš juk jokios IKI nuolaidų kortelės neturiu, šioje parduotuvėje niekada jokių dokumentų nepildžiau. Iš kur jie gavo mano telefono numerį? Pikčiausia, kad pranešimo pabaigoje parašyta: „Ilgasis savaitgalis prasidėjo!“ Visiškai amorali reklama. Neva, jei jau šventės, tai, lietuviai, pulkit gert ir nusigert. Juk tokią informaciją gauna ir paugliai“, – piktinosi pašnekovas.
Tas pats prekybos centras liepos 20 ir 27 d. taip pat atsiuntė trumpąsias žinutes – siūlė įsigyti alaus ir vyno pigiau.
Įstatymų greičiausiai nepažeidžia
IKI prekybos tinklo atstovai tikina, kad jų liepos 6–8 d. platinta reklama yra teisėta. „Kalbėdami apie alkoholio reklamą, kuri yra siunčiama IKI prekybos tinklo pirkėjams, būtinai norime atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų prekybos tinklas griežtai laikosi LR Alkoholio kontrolės įstatymo, LR Reklamos įstatymo ir kitų LR teisės nuostatų“, – tvirtino IKI viešųjų ryšių departamento vadovas Valdas Lopeta.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Liutkutė irgi sako, kad tokia reklamos forma ir jos turinys LR Alkoholio kontrolės įstatymo nepažeidžia, tačiau, jos teigimu, minima reklama galimai pažeidžia LR Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus, kuriuose teigiama, kad reklama draudžiama, jeigu joje pažeidžiami visuomenės moralės principai, skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, saugumui ir aplinkai. Departamento atstovė nurodė, kad atsakyti į klausimą, ar pažeidžiamos šios Reklamos įstatymo nuostatos, galėtų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Pasak šios tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėjos Mildos Deimantės, įvertinti, ar ši reklama atitinka minėtame teisės akte nurodytus požymius, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų tik atlikusi tyrimą, t. y. gavusi bendrovės paaiškinimą, išsiaiškinusi, kaip buvo pasirinkti asmenys, kuriems išsiųsta reklama, ar ji skleidžiama, gavus asmenų sutikimą gauti bendrovės reklamą, koks reklamos mastas, trukmė ir panašiai.
„Gavusi vartotojų nusiskundimų su pateiktu SMS žinutės tekstu, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pradėtų preliminarų tyrimą dėl Reklamos įstatymo galimo pažeidimo“, – teigiama Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsakyme.
Būtinas išankstinis sutikimas
Savaitraštis „Šiauliai plius“ jau buvo sulaukęs pranešimų, kad žmonės gana dažnai atakuojami reklaminiais įmonių, kurių klientai jie nėra ir niekada nebuvo, SMS pranešimais, skambučiais ar elektroniniais laiškais, todėl pasidomėjome, ar asmeniniai duomenys, pvz., telefono numeris, tikrai gali būti lengvai prieinami kone kiekvienam.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Grikinaitė teigia, kad asmens duomenų tvarkymą tiesioginės rinkodaros tikslais reglamentuoja LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir LR elektroninių ryšių įstatymas.
„Vadovaujantis ADTAĮ 14 straipsniu, asmens duomenys gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais tik tada, kai duomenų subjektas sutinka. Pagal ERĮ 69 straipsnio 1 dalį naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Beje, jeigu sutikimo prašoma skambučio metu – toks sutikimo gavimo būdas neatitinka LR elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalies reikalavimų turėti išankstinį sutikimą“, – teigia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė.
Painus partnerių tinklas
Vis dėlto labai dažnai nutinka taip, kad dažnas, skubėdamas ar tingėdamas skaityti sutarties sąlygų paklodes, pateikdamas prašymą gauti nuolaidų kortelę ar pasirašydamas kokią nors kitą ne itin reikšmingą sutartį gerai neįsiskaito į visus pasirašomo dokumento niuansus. Visai tikėtina, kad taip galėjo nutikti ir šiauliečiui, kuris teigia niekada nepasirašęs jokių IKI prekybos tinklo dokumentų, tačiau ši įmonė jo asmeninius duomenis naudoja tiesioginės rinkodaros tikslais. Ar IKI prekybos tinklas pažeidžia įstatymus? Nebūtinai.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija informuoja, kad pagal ERĮ 69 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris, teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti juos savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai. Būtina sąlyga – klientams privalo būti suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo anksčiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.
IKI viešųjų ryšių departamento vadovas V. Lopeta sako, kad prekybos tinklas savo lojaliems pirkėjams siūlo įsigyti kelias lojalumo korteles, kurias galima užsakyti ne tik IKI prekybos tinkle, bet ir UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Čili Holdings“, UAB „Senukų prekybos centras“ ir UAB „Gintarinė vaistinė“ priklausančiose prekybos vietose.
Šiaulietis, paklaustas, ar yra nors vienos iš IKI atstovo minimų įmonių lojalus klientas, patikino, kad jau nuo seno naudojasi „Gintarinės vaistinės“ paslaugomis, turi šios vaistinės nuolaidų kortelę. Jei turi, vadinasi, šiai įmonei ir savo asmeninius duomenis pateikė, todėl nieko keisto, kad dabar gauna reklaminius pranešimus ne tik iš IKI prekybos tinklo, bet ir iš „Senukų“ prekybos centro ar „Statoil“ degalinės.
Nepatinka – gali atsisakyti
Įstatyme numatyta, kad duomenų valdytojui, tvarkančiam asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais, keliamas reikalavimas prieš renkant asmens duomenis nustatyti jų saugojimo trukmę. Kitas svarbus dalykas – kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, žmogus turi teisę ir visai nesutikti, kad jo asmeniniai duomenys būtų tvarkomi konkrečioje įmonėje, nenurodydamas tokių savo nesutikimo motyvų.
Taip pat reikėtų žinoti, kad žmogui pageidaujant duomenų valdytojas privalo nedelsdamas nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus ir informuoti, kad įmonė jokių asmeninių duomenų apie jį nebeturi. Jeigu ir po to žmogaus asmeniniai duomenys vis tiek naudojami tiesioginės rinkodaros tikslais, tokius įmonės veiksmus galite skųsti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Jūsų duomenis atsitiktinai atrinko kompiuteris?
Keista, tačiau daugeliui gerai žinoma ir kito šiauliečio patirtis. „Man jau kelis kartus skambino iš „Omnitel“ – vis teikia įvairius išskirtinius pasiūlymus būtent man, o mano draugė vis sulaukia „Bitės“ pasiūlymų“, – juokiasi šiaulietis ir pasakoja, kad paklausus, iš kur ši įmonė gavo jo asmeninį telefono numerį, pirmiausia buvo patikinta, kad jį atsitiktinai sugeneravo kompiuteris. „Pasakiau, kad nešnekėtų nesąmonių ir nemeluotų, nes iš šios įmonės skambino jau kelis kartus, tai mažai tikėtina, kad man taip „sekasi“. Kodėl loterijose man tada taip nesiseka? – juokėsi šiaulietis. – Tuomet šiek tiek sutrikusi mergina puolė aiškinti, kad telefono numeris nėra kokie nors itin slapti asmeniniai duomenys, kad juos skelbia ir mano mobiliojo ryšio paslaugų teikimo operatorius.“
Pasak valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistės A. Grikinaitės, pagal LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą asmens telefono ryšio numeris yra asmens duomuo, nors jam ir nėra nustatyti griežtesni asmens duomenų apsaugos reikalavimai kaip, pavyzdžiui, ypatingiems asmens duomenims ar asmens kodui. A. Grikinaitės teigimu, telefono numerius, kuriais gaunami tiesioginės rinkodaros pasiūlymai, kai kuriais atvejais tikrai gali atsitiktinai sugeneruoti ir kompiuteris (tuo atveju, kai siuntėjas neturi daugiau žinutę gaunančio ar skambučio sulaukusio asmens duomenų). „Tačiau neatlikus patikrinimo nelabai galima išsiaiškinti, kaip gaunami telefono numeriai“, – teigia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė.
Geriausia apsauga – atidumas
„Siūlytume asmenims, dalyvaujantiems loterijose ir pildantiems kortelėse asmens duomenis, pažymėti, kad su jumis būtų susisiekta tik laimėjimo atveju. Taip pat pildant asmens duomenis dėl nuolaidų kortelių išdavimo, pasirašant sutartis, registruojantis interneto parduotuvėse, kitose interneto svetainėse reikia atidžiai perskaityti, ar kartu nėra nurodyta, kad pasirašydami sutinkate gauti ir tiesioginės rinkodaros pasiūlymus“, – apie būdus, kaip išvengti galimų nepageidaujamų reklaminių pranešimų ar skambučių pasakoja A. Grikinaitė.
Tai ar jūsų asmeninis telefono numeris tikrai gali būti lengvai bet kam prieinamas? Vienareikšmio atsakymo nėra. Tiesiog patartina visuomet labai atidžiai skaityti tai, ką pasirašote, nes ne ten padėtas parašas vėliau gali sukelti nemažai galvos skausmo. Blogiausia, kad patys būsite kalti, nes įstatymai gali būti ne jūsų pusėje.
Mindaugas MALCEVIČIUS
