Euro zonos skolų krizė gali tapti nebekontroliuojama, nes investuotojai abejoja, ar Italija ir Graikija pasirengusios įgyvendinti griežtas taupymo priemones, kurių reikalauja jų partnerės, o euro zonos "bankininkė" Vokietija ketina nebeteikti tolesnės paramos.
Italijoje vyksta visuotinės protesto akcijos, didžiausiai šalyje profsąjungai paraginus pradėti visuotinį streiką prieš taupymo priemones. Streikai smarkiai sutrikdė viešojo transporto sistemos darbą; lėktuvų, traukinių, autobusų ir keltų reisai buvo atšaukti arba atidėti.
Tuo tarpu Graikijos atsisakymas anksčiau užsibrėžtų biudžeto taupymo tikslų sukėlė rinkų susirūpinimą, kad šalis gali negauti naujos finansinės paramos iš tarptautinių kreditorių. Be to, po šių naujienų kai kurie įstatymų leidėjai iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) partijos apibėrė ją klausimais, kodėl negalima Atėnų tiesiog išvaryti iš euro zonos.
Praėjus vos šešioms savaitėms po to, kai euro zonos lyderiai susitiko Briuselyje aptarti naujų antikrizinių priemonių, pasirodė, kad jų strategija stringa: priešinimasis griežto taupymo priemonėms Pietų Europoje auga, o Vokietijoje pasipiktinimas nepaliaujamai stiprėja.
Euro kursas nusmuko iki mažiausio lygio per šešis mėnesius jenos atžvilgiu ir mažiausio lygio per septynias savaites JAV dolerio atžvilgiu, nes rinka baiminasi, kad krizė persimes į kitas šalis.
