Po derinimų su įvairiomis institucijomis ir suinteresuotomis grupėmis šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kaip tik registravo atitinkamų įstatymų pataisų projektą.
Kad pataisos įsigaliotų, joms artimiausiu metu dar turės pritarti Vyriausybė ir priimti Seimas.
Priimtas įstatymas įsigaliotų kitais metais. Tačiau skaičiuojant išmokas bus atsižvelgiama į darbuotojo atlyginimo vidurkį per 24 mėn. iki bedarbio statuso įgijimo. Tad ir dabartinė alga turėtų įtakos išmokų dydžiui.
Nedarbo išmoka – nuo 350 eurų iki 1476 eurų
Iki 9 mėnesių mokamą nedarbo išmoką sudaro pastovioji ir kintama dalys.
Visą išmokos mokėjimo laikotarpį jos pastovioji dalis dabar sudaro 23,27 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Kas būtų 246 eurai (1038 Eur x 23,7 proc.).
Kintama nedarbo išmokos dalis dabar mažėja, kas 3 mėn. nuo 38,79 proc. iki 31,03 proc. ir galiausiai iki 23,27 proc. žmogaus vidutinės algos.
Šiuos dydžius siūloma pakeisti. Pritarus ministerijos parengtam įstatymo projektui, pastovioji išmokos dalis sumažėtų iki 15 proc. MMA. Ji siektų ne 246 eurus, kaip yra dabar, bet tik 155,7 euro.
Tačiau kintama nedarbo išmokos dalis padidėtų. Už pirmus tris mėnesius iki 45 proc. vidutinės algos, už kitus tris – iki 35 proc., o už paskutinius – iki 25 proc.
Be kita ko, ministerija taip pat siūlo pakeisti minimalios ir maksimalios išmokos dydžius.
Šiuo metu paskirta nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Valstybės duomenų agentūros skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Dabar tai būtų 1294,56 euro.
Seimui priėmus siūlomus pakeitimus, maksimali išmoka negalėtų viršyti 70 proc. „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymu patvirtinto vidutinio užmokesčio, taikomo įmokoms apskaičiuoti. Jei tokia nuostata galiotų šiemet, maksimali nedarbo išmoka siektų 1476 eurus.
Galiausiai siūloma, kad minimali nedarbo išmoka nebūtų mažesnė kaip 5 bazinės socialinės išmokos dydžiai. Pagal dabar galiojančius dydžius tai būtų 350 eurų.
Nedarbo išmoka priklauso nuo buvusio atlyginimo
„Sodra“ primena, kad dirbantys žmonės, netekę darbo, priklausomai nuo buvusių pajamų, gali tikėtis skirtingo išmokos dydžio.
Nedarbo išmoka gali būti mokama iki 9 mėnesių, tačiau po pirmųjų trijų mėnesių išmokos suma mažėja. Kuo pajamos mažesnės, tuo reikšmingesnę buvusių pajamų dalį pakeičia nedarbo išmoka.
Jei žmogus anksčiau uždirbo 777 eurus į rankas arba minimalų atlyginimą pirmąjį šių metų ketvirtį, jis pirmus tris mėnesius gavo 645 eurų išmoką, kuri kompensavo apie 83 proc. jo ankstesnio atlyginimo. Vėliau išmoka mažėjo kas tris mėnesius.
Vidutines darbo pajamas turėjusiam žmogui pirmaisiais mėnesiais nedarbo išmoka kompensavo beveik 80 proc. jo buvusio atlyginimo. Vietoje anksčiau uždirbamų 1 460 eurų į rankas jis pradžioje gavo 1 167 eurų nedarbo išmoką.
Jei žmogaus atlyginimas buvo dviejų vidutinių darbo pajamų dydžio – 2 886 eurų į rankas, jo pirmų trijų mėnesių išmoka praėjusiais metais būtų maksimali įmanoma – 1 351 eurų arba apie 47 proc. buvusių pajamų.
Dabar nedarbo išmoka gauna apie 55 tūkst. gyventojų. Iš jų 54 proc. yra moterys, o 46 proc. – vyrai.
Vidutinė nedarbo išmoka sudaro 617 eurų, o vidutinė jos mokėjimo trukmė kiek viršija 5 mėnesius.
Tam, kad gautų nedarbo išmoką, žmogus turi mokėti 1,31 proc. atlyginimo dydžio įmokas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
